Pasauliui įdomu sužinoti, kaip charizmatiškasis Argentinos prezidentas Javieras Milei tvarkėsi per pirmąjį savo valdžios pusmetį. Dešimtbalėje skalėje jam galima rašyti stiprų aštuonetą. Jei tai neatrodo įspūdingai, jo pirmtakai geriausiu atveju nusipelnė silpnų penketų.
Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį Argentina pasiekė biudžeto perteklių. Infliacija nuo kovo iki birželio mėnesio sumažėjo daugiau nei 20 procentų – nors tai mažiau įspsūdinga: balandį ji siekė 291 procentą ir buvo aukščiausia pasaulyje. Kai J. Milei pradėjo eiti pareigas gruodžio 10 d., Argentina buvo skolinga 263 milijardus JAV dolerių užsienio kreditoriams, tačiau visiškai neturėjo biudžete dolerių atsargų. Nuo to laiko užsienio atsargos išaugo iki 7 mlrd.
Drastiška šoko terapija
Jis nedelsdamas ėmė mažinti vyriausybės išlaidas. Per pusę, iki devynių, sumažino ministerijų skaičių, panaikino 50 000 viešojo sektoriaus darbo vietų, sustabdė visas naujas viešųjų darbų sutartis ir panaikino degalų ir transporto subsidijas. Jis uždarė oficialią vyriausybinę naujienų agentūrą ir kovos su diskriminacija tarybą. Sumažino finansavimą moksliniams tyrimams bei kino pramonei.
Milei įgyvendinta šoko trapija buvo skausminga. Išlaidos socialinėms programoms sumažėjo beveik 60 procentų palyginus su 2023 m. sausio mėn. Nors tai gali atrodyti žiauriai, jo reformos atskleidė ligtolinį piktnaudžiavimą. Panašu, kad 2020–2023 metais į valstybės socialinės išmokos buvo mokamos daugmaž 120 000 į užsienį emigravusių žmonių.
Kita reforma, kuri palietė nepasiturinčius, buvo 32 procentais sumažintos pensijos. Prieš tokią politiką pirmoji aršiai pasisakė buvusi prezidentė Cristina Fernandez Kirchner. Atsikirsdamas į jos kritiką J. Milei socialinėje žiniasklaidoje pagrasino sumažinti pačios buvusios prezidentės pensiją: „Ką tik sustabdžiau atlyginimų ir pensijų kėlimą valstybės biurokratams. Kadangi taip nerimaujate dėl pensininkų, gal neprieštarautumėte, jei atšaukčiau jūsų 14 milijonų pesų (apie 16 tūkstančių JAV dolerių) privilegijuotą pensiją ir paskirčiau ją mažiau pasiturintiems?“.
Tolesnis J. Milei kelias nebus rožėmis klotas. Nors prezidentą palaiko daug rinkėjų ir smulkių bei vidudinių verslų, jis nekontroliuoja Kongreso. Norint, kad jo reformos tęstųsi, jam reikia Kongreso paramos. Jei ekonominė padėtis nepagerės, rinkėjai atsisuks prieš jį ir jo politiniai priešai gali tuo pasinaudoti bei jį sunaikinti. Tačiau kol kas jo reitingai yra gana aukšti – nuo 45 iki 50 procentų. (Pritarimas JAV prezidento Joe Bideno valdymui, pavyzdžiui, yra žemiau 40 proc. ribos).
Sudėtingi santykiai su katalikybe
Dar viena pikantiška detalė: buvusios prezidentės C. Kirchner partija bandė prieš J. Milei nuteikti jo kraštietį, popiežių Pranciškų. Tačiau popiežius buvo vienas pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių populistinį Argentinos prezidentą. Nors praeityje J. Milei sakydavo griežtus žodžius popiežiui, savo kampanijoje jis viešai atsiprašė Šventojo Tėvo.
Vasario mėnesį Milei net išvyko į Romą švęsti pirmosios Argentinos moters šventosios Motinos Antulos kanonizacijos. Jis keliavo su Kongreso nariais katalikais ir religinių reikalų ministru. Popiežius apkabino Milei, jie draugiškai bendravo ir apsikeitė dovanomis.
Argentinos santykiai su katalikybe yra sudėtingi. Jos konstitucija skelbia, kad tai katalikiška šalis, tačiau valdant C. Kirschner Argentina taip pat įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir abortus.
J. Milei santykiai su realigija ne mažiau sudėtingi nei valstybės. Kadangi pastarosios kelionės metu jis taip pat lankėsi Izraelyje, žurnalistas paklausė prezidento apie jo tikėjimą: „Esu katalikas ir taip pat šiek tiek praktikuoju judaizmą“. Sunku suprasti, kuo Milei tiki, bet jis griežtai nusiteikęs prieš abortus.
Šių metų pradžioje Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume jis sužavėjo Vakarų konservatorius. Kritikavo abortus, socializmą, kolektyvizmą, globalizmą, radikalųjį feminizmą, išpūstą biurokratiją ir woke kultūros idėjas.
“Neomarksistai sugebėjo perimti Vakarų pasaulio sveiką protą ir tai pasiekė pasisavindami žiniasklaidą, kultūrą, universitetus ir tarptautines organizacijas“, – pareiškė jis.
Deja, gražios kalbos nepadeda, jei tavo valstybėje netrūksta skurdo ir net bado. J. Milei turi ketverius metus savo griežtais pokyčiais realizuoti didžiules Argentinos galimybes ir taip išlikti valdžioje. Laikas parodys kaip jam pavyks
