Didėjant susirūpinimui dėl išmaniųjų telefonų poveikio dėmesio koncentracijai, psichikos sveikatai ir dvasiniam gyvenimui, „Liberty“ universitetas vasarį pradėjo 28 dienų iššūkį, kviesdamas studentus atsitraukti nuo socialinių tinklų, internetinio apsipirkimo ir pramogų, kad jie galėtų stiprinti savo ryšį su Dievu ir kitais žmonėmis.
Universiteto Dvasinio ugdymo biuro koordinuojama, antrus metus rengiama iniciatyva „Digital Rest“ („Skaitmeninis poilsis“) dalyviams siūlo 54 puslapių vadovą, kuriame pateikiamos Šventojo Rašto ištraukos, dvasiniai apmąstymai ir klausimai apmąstymui. Studentai raginami atsijungti nuo socialinių platformų, ištrinti nebūtinas programėles ir darbo dienomis kasdien naudotis vadovu. Be to, bendrabučiuose studentams buvo išdalyta 300 „Brick“ įrenginių – priemonių, laikinai blokuojančių prieigą prie socialinių tinklų.
Programa buvo pristatyta sausio 30 d. universiteto susirinkime, kuriame kalbėjo skaitmeninės gerovės įmonės „Aro“ vienas iš įkūrėjų Joey Odomas (Džouis Odomas). Jis perspėjo, kad pernelyg intensyvus naudojimasis telefonu gali „užgožti visa, kas gera mūsų gyvenime“, ir, remdamasis Jėzaus palyginimu apie sėjėją (plg. Mt 13), rūpesčius, malonumus ir turtus apibūdino kaip „erškėčius“, kuriuos dar labiau sustiprina socialiniai tinklai.
„Turto apgaulė ir nuolatinis lyginimasis su tuo, ką matome socialiniuose tinkluose, primena mums tai, ko neturime, ir atveria širdį melui, kad be to turto esame nepilnaverčiai. Tai erškėtis, užgožiantis tiesą“, – sakė jis.
„Esame apsupti skaitmeninių erškėčių, – pridūrė jis. – Gyventi kitaip reiškia nebesinešti telefono į kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Jei į galimai vaisingas akimirkas atsinešame telefoną, į šventę atsinešame erškėčius. Neatsineškite erškėčių į vaisių puotą. Ugdykite kasdienį įprotį bent dalį laiko praleisti be telefono.“
Gyventi kitaip reiškia nebesinešti telefono į kiekvieną gyvenimo akimirką.
Odomas taip pat įspėjo, kad mobilieji įrenginiai gali būti naudojami priešo (šėtono, – red. past) tam, kad „atskirtų mus – mūsų protą, valią, ketinimus – nuo Dievo“. „Kam jam švaistyti pagundą didžiajai nuodėmei, pavyzdžiui, žmogžudystei, jei pakanka paprasto išsiblaškymo? Ketvirtajame dešimtmetyje didžiausias išsiblaškymas buvo kortų kaladė. Jei tik tai šiandien būtų mūsų didžiausia problema“, – teigė jis.
Skirtingai nei XX a. viduryje, šiandien telefonu pasiekiama apie 10 milijonų žaidimų, jau nekalbant apie „TikTok“, „YouTube“ ir kitas platformas.
„Kaip mes galime mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis? O tada – mylėti artimą kaip save patį? Tai atrodo beveik neįmanoma“, – svarstė jis.
Universiteto Dvasinio ugdymo viceprezidentas Joshua Rutledge’as (Džošua Ratledžas) šią iniciatyvą siejo su vis gausėjančiais tyrimais apie socialinių tinklų poveikį, remdamasis tokių autorių kaip Andy Crouchas (Endis Kraučas), Darrenas Whiteheadas (Darenas Vaithedas) ir dr. Jonathanas Haidtas (Džonatanas Haidtas) darbais.
„Per pastaruosius dvejus metus atlikta daugybė tyrimų, rodančių realų ilgalaikio socialinių tinklų naudojimo poveikį psichikos sveikatai, – teigė Rutledge’as leidiniui „The Christian Post“. – Pagrindinis būdas, kuriuo priešas skleidžia melą, yra šis telefonas. Būtent čia žmonės praleidžia daugiausia laiko, čia nukreiptos jų akys ir protai. Čia maitinamas melas, nerimas ir baimė. Jei norime tam priešpastatyti Evangelijos tiesą, turime rasti būdą, kaip prasiskverbti pro šią sieną.“
Iniciatyva atitinka naujausius mokslinius duomenis apie skaitmenines pertraukas. 2025 m. gruodį žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtas tyrimas, kuriam vadovavo Harvardo medicinos mokyklos docentas Johnas Torousas (Džonas Torusas), nagrinėjo savanorišką vienos savaitės socialinių tinklų detoksikaciją tarp 18–24 metų jaunuolių.
Po dviejų savaičių įprasto naudojimo stebėsenos – vidutiniškai beveik dvi valandos per dieną tokiose platformose kaip „Instagram“ ar „Snapchat“ – tyrimo dalyviai, pasirinkę dalyvauti eksperimente, socialinių tinklų naudojimą sumažino iki maždaug 30 minučių per dieną.
Nors bendras ekrano laikas išliko panašus, galbūt rodydamas, kad laikas buvo paskirstytas kitoms veikloms, tyrimas parodė ryškų simptomų pagerėjimą: nerimas sumažėjo 16,1 proc., depresijos simptomai – 24,8 proc., nemiga – 14,5 proc. Didžiausią naudą patyrė tie dalyviai, kurių pradiniai depresijos simptomai buvo sunkesni.
