Dvipartiniame laiške JAV Senato ir Atstovų Rūmų nariai paragino prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) artėjančiame JAV ir Kinijos viršūnių susitikime siekti, kad Kinijos komunistinė valdžia paleistų sulaikytus krikščionių lyderius.
Kovo 24 dienos laiške senatoriai Tedas Buddas (Tedas Badas) ir Timas Kaine’as (Timas Keinas), taip pat Atstovų Rūmų nariai Riley Moore’as (Railis Mūras) ir Thomas Suozzi (Tomas Suocis), kartu su dar 29 įstatymų leidėjais paragino D. Trumpą spausti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), kad būtų paleisti krikščionių lyderiai, suimti per pastarąsias represijas prieš valdžios nepripažintas bažnyčias Kinijos Liaudies Respublikoje.
Laiške konkrečiai raginama spręsti Ezros Jino Mingri (Ezros Džino Migri) bylą – Siono (Zion Church) bažnyčios įkūrėjo ir vyriausiojo pastoriaus, kuris buvo suimtas 2025 metų spalio 10 dieną kartu su kitais bažnyčios lyderiais. Jis iki šiol laukia teismo. „Raginame jus siekti jų paleidimo ir prašyti Kinijos valdžios leisti ponui Jin išvykti iš šalies“, – rašoma laiške.
Įstatymų leidėjai taip pat paragino D. Trumpą atkreipti dėmesį į besitęsiantį neteisėtą krikščionių, tibetiečių ir uigūrų įkalinimą bei persekiojimą, taip pat kitų religinių ir etninių mažumų padėtį Kinijoje.
Įstatymų leidėjai taip pat paragino D. Trumpą atkreipti dėmesį į besitęsiantį neteisėtą krikščionių, tibetiečių ir uigūrų įkalinimą bei persekiojimą, taip pat kitų religinių ir etninių mažumų padėtį Kinijoje.
Laiške raginama pasitelkti „esamas priemones, įskaitant tikslines sankcijas ir vizų ribojimus“, taikant jas komunistinės valdžios pareigūnams, atsakingiems už rimtus religijos laisvės pažeidimus.
Įstatymų leidėjai išvardijo pažeidimus, tarp jų „savavališkus sulaikymus, ilgas laisvės atėmimo bausmes, maldos vietų uždarymą, religinio turto naikinimą, dvasininkų ir tikinčiųjų sekimą bei bauginimą“.
„Tarptautinės religijos laisvės įstatymas suteikia administracijai įgaliojimus taikyti tikslines sankcijas, stiprinti ataskaitų teikimą ir diplomatines pastangas siekiant spręsti rimtus religijos laisvės pažeidimus“, – teigiama laiške.
Pastorius siekė, kad Kristus būtų Bažnyčios centras
56 metų Ezra Jin Mingri (Ezra Džin Mingri) nuo 1990-ųjų pradžios iki 2002 metų tarnavo protestantų pastoriumi Pekino valstybės kontroliuojamo „Trijų savarankiškumų patriotinio judėjimo“ (Three-Self Patriotic Movement) bendruomenėse. 2002 metais jis su šeima išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur Kalifornijoje Fullerio teologijos seminarijoje siekė daktaro laipsnio.
Pasak jo vyriausios dukters Grace Jin Drexel (Greisės Džin Dreksel), tuo laikotarpiu gimė du iš trijų jo vaikų, kurie yra JAV piliečiai, nepaisant tuo metu galiojusios vieno vaiko politikos.
G. Drexel pasakojo, kad jos tėvas sąmoningai įkūrė vadinamąją „namų bažnyčią“, veikiančią už oficialių struktūrų ribų.
Baigęs studijas, jis 2007 metais grįžo į Pekiną ir kartu su nedidele tikinčiųjų grupe įkūrė Siono bažnyčią kaip nepriklausomą protestantų bendruomenę.
G. Drexel, kuriai 31 metai, EWTN News pasakojo, kad jos tėvas sąmoningai įkūrė vadinamąją „namų bažnyčią“, veikiančią už oficialių struktūrų ribų.
Pasak jos, sprendimas nesiregistruoti buvo priimtas todėl, kad jie norėjo „tarnauti Dievui ir leisti Kristui būti mūsų Bažnyčios centru“.
Kinijos religinės kontrolės sistema
Kinijos teisės aktai reikalauja, kad visos protestantų bažnyčios būtų registruotos ir priklausytų valstybės kontroliuojamam patriotiniam judėjimui.
Registruotos bendruomenės privalo paklusti valdžios kontrolei – įskaitant pastorių tvirtinimą, pamokslų stebėseną, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą ir prisitaikymą prie vadinamosios „sinizacijos“ politikos, kuria religiją siekiama pritaikyti komunistų partijos ideologijai.
„Nesakyčiau, kad valstybinėse bažnyčiose nėra tikrų krikščionių, tačiau tai tam tikra prasme nelaisva Bažnyčia – nuolat tenka rinktis tarp Dievo ir Komunistų partijos“, – sakė G. Drexel, šiuo metu su šeima gyvenanti netoli Vašingtono.
„Nesakyčiau, kad valstybinėse bažnyčiose nėra tikrų krikščionių, tačiau tai tam tikra prasme nelaisva Bažnyčia – nuolat tenka rinktis tarp Dievo ir Komunistų partijos“, – sakė G. Drexel, šiuo metu su šeima gyvenanti netoli Vašingtono.
Pasak jos, Siono bažnyčios steigėjai nesiekė politinių tikslų, tačiau po 2018 metais pradėtų griežčiau taikyti Religinių reikalų nuostatų valdžia tapo mažiau tolerantiška. Šios nuostatos yra pagrindinis religiją Kinijoje reguliuojantis teisinis reglamentas, išplėtęs valstybės kontrolę visoms religinėms organizacijoms.
Siono bažnyčios augimas ir persekiojimas
Siono bažnyčia pradėjo veiklą kaip nedidelė bendruomenė, susitinkanti namuose ar nuomojamose patalpose, tačiau sparčiai augo ir iki 2018 metų turėjo apie 1 500 narių ir daugiau nei 20 pastorių, taip pat savo maldos salę, kavinę ir knygyną.
Vėliau ji išsiplėtė į daugiau nei 40 miestų tinklą, vienijantį nuo 5 000 iki 10 000 tikinčiųjų, įskaitant internetines pamaldas.
Nors pagal Kinijos teisę tokia veikla laikoma neteisėta, bažnyčia ilgą laiką veikė savarankiškai, kol 2018 metais valdžia uždarė jos pagrindinę būstinę Pekine, nes bendruomenė atsisakė įrengti stebėjimo kameras maldos salėje.
bažnyčia ilgą laiką veikė savarankiškai, kol 2018 metais valdžia uždarė jos pagrindinę būstinę Pekine, nes bendruomenė atsisakė įrengti stebėjimo kameras maldos salėje.
Pasak G. Drexel, jos tėvas nėra linkęs į konfliktus, todėl po bažnyčios uždarymo bandė ieškoti kompromiso ir perėjo prie mišraus – internetinio ir fizinio – veiklos modelio.
Dėl turėtos internetinės infrastruktūros bendruomenė lengvai prisitaikė prie COVID-19 pandemijos ir tuo metu dar labiau išaugo.
Tačiau persekiojimas, kuris ypač suintensyvėjo nuo 2018 metų ir baigėsi jo suėmimu praėjusiais metais rudenį, anksčiau atrodė neįsivaizduojamas.
„Tuo metu Kinijoje manėme, kad po kultūrinės revoliucijos tokie dalykai nebevyksta. Dabar daugybė krikščionių yra įkalinti. Keista, kad tai kartojasi“, – kalbėjo Drexel. Ji kartu su Claire Lai (Kler Laj), kalinamo leidėjo ir kataliko Jimmy Lai (Džimio Lai) dukra, siekia jų tėvų ir kitų neteisėtai sulaikytų Kinijos piliečių paleidimo.
