Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjus kelioms valandoms po savo inauguracijos, pasirašė įsaką dėl Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kurią jis anksčiau buvo kritikavęs dėl atsako į COVID-19 pandemiją.
Pasirašydamas įsaką Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos šiai Jungtinių Tautų institucijai nesąžiningai moka daugiau nei Kinija, ir pridūrė: „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė.“
Naujojo prezidento vertinimu, organizacija iš JAV reikalauja „nepagrįstai didelių išmokų“. „Kai pirmą kartą buvau Baltuosiuose rūmuose, mes mokėjome PSO 500 mln. – Tada nusprendžiau tam padaryti galą. Jie tikrai norėjo mus grąžinti, pažiūrėsime, kas bus.
Pažiūrėkite, kaip nesąžininga, Kinija moka PSO 39 milijonus, o mes mokame 500 milijonų, o Kinija yra didesnė šalis.“
PSO narystę, kurią D. Trumpas sustabdė per savo pirmąją kadenciją, atnaujino prezidentas J. Bidenas.
„Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai – tarp jų buvo daug gerų, tikrai palankių visuomenės sveikatai, tačiau buvo ir nemažai kontraversiškų, pavyzdžiui ,reprodukcinės sveikatos‘ iniciatyvos, kurios susijusios su kontracepcijos, aborto ir gender ideologijos skatinimus valstybėse.
Tačiau apskritai JAV pasitraukimą iš PSO vertinu pozityviai, nes pastaraisiais metais stebėjome, kaip šios organizacijos veikla tolo nuo mokslo, medicinos, visuomenės sveikatos superkorporacijų interesų link, – komentavo D. Trumpo žingsnį Sveikatos teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
„Žinome, kad didelė dalis PSO finansavimo ateina iš fondų, susijusių su suinteresuotais verslais: farmacijos, vakcinų ir kontracepcijos pramonėmis. Panašu, kad tai galų gale daro įtaką ir pareigūnų sprendimams.“
Taip pat ji abejoja kiek konkrečios naudos iš PSO veiklos ir kuriamų produktų turi kiekviena šalis.
„Kiek finansavimo ir kiek proporcingai skiriama problemoms, kuris aktualus išsivysčiusiose šalyse ir neišsivysčiusiose. Išsivysčiusioms šalims PSO kuriami produktai nėra tiek svarbūs, nes paprastai jos jau būna įdiegusios sveikatos technologijas ir praktikas, kai tuo tarpu Afrikos, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse net ir vandentiekio ir kanalizacijos buvimas yra aktualija, todėl ten veiklos yra ženkliai daugiau.“
Su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų – STI direktorė
D. Trumpo priekaištų organizacijai sąraše – jos „neraštingas“ koronaviruso pandemijos ir kitų pasaulinių krizių valdymas. Jis taip pat pažymėjo, kad PSO „nesugeba pademonstruoti nepriklausomybės nuo netinkamos šalių narių politinės įtakos“.
Ypatingai neigiamai PSO veiklą pandemijos metu vertina ir Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
„Tik pasirodžius pirmiems signalams apie COVID-19 stebėjome PSO delsimą imtis priemonių, tai leido virusui plačiai išplisti po pasaulį, o vėliau – itin neadekvačias, gąsdinančias prognozes, nelogiškus, mokslu nepagrįstus siūlymus (karantinus ir kovido sertifikatus, kurie visiškai nepasiteisino kaip pandemijos suvaldymo priemonė, o padarė daug žalos valstybių ekonomikai ir žmogaus teisėms).
PSO rekomendacijos valstybėms ir jų įgyvendinimas pradėjo kelti grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek žmogaus teisėms ir valstybių suverenitetui.
PSO pamiršo savo prieš pat pandemiją eskaluotą prioritetą – socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus, kurie buvo įvardinti viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.
PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus. Taigi PSO strategiškai neįvertino savo siūlomų veiksmų tolimųjų pasekmių žmonių sveikatai.“
STI direktorė taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl tolesnių PSO veiksmų: „Nors jau dabar, matant pasekmes, turėtų būti akivaizdu, kurios priemonės patyrė nesėkmes; taip pat akivaizdu, kad geriau su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų, matome, kad organizacijos „apetitas“ plėsti galias tik auga.
PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus.
Pavyzdžiui, PSO kartu su ES vykdo pasaulinį vakcinacijos paso projektą. O juk dabar jau visiškai aišku, kad vakcinacijos nuo COVID-19 (galimybių) pasai nepasiteisino ir nėra pagrįsti epidemiologine logika – užsikrėsti ir užkrėsti kitus gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti.
Dabar jau yra pakankamai duomenų, kad skiepytieji po kelių mėnesių tampa imlesni virusui. Jei politika būtų nuosekli ir tikrai remtųsi mokslu, tai galbūt turėtume pradėti taikyti PSO vystomus „galimybių pasus“ atvirkščiai – sumažinti būtent skiepytųjų galimybes, kad jie neplatintų viruso?
Jei neaišku, tai pasakysiu, kad aš juokauju: nepritariu jokiai segregacijai, nepagrįstiems teisių ir laisvių ribojimams bei medicinoje fundamentalaus laisvo informuoto sutikimo principo iškraipymui į vieną ar kitą pusę“, – teigia K. Zamarytė-Sakavičienė.
Tikisi, kad apsigalvos
PSO sakė, jog apgailestauja dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros.
„Pasaulio sveikatos organizacija gailisi dėl pranešimo, jog JAV ketina pasitraukti iš organizacijos“, – reporteriams teigė PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
Kartu organizacija pareiškė, kad tikisi, jog Vašingtonas persvarstys savo sprendimą. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos persvarstys savo sprendimą ir tikimės konstruktyvaus dialogo, kad būtų išsaugota Jungtinių Amerikos Valstijų ir PSO partnerystė siekiant milijonų žmonių visame pasaulyje sveikatos ir gerovės“, – sakoma dokumente.
PSO 2024-2025 m. 6,8 mlrd. dolerių biudžetas labai priklauso nuo JAV paramos. Ekspertai įspėja: šalies pasitraukimas gali pakenkti pagrindinėms organizacijos programoms, įskaitant tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir pasirengimą pandemijoms.
„Tai tamsiausia diena pasaulinei sveikatai per visą mano karjerą“, – teigė tarptautinės sveikatos ekspertas Lawrence’as Gostinas (Lawrence’as Gostinas).
Jo vertinimu, D. Trumpo sprendimas „gali tapti kitos pandemijos priežastimi“.
D. Trumpo įsaku taip pat nutraukiamas JAV dalyvavimas derybose dėl PSO pandeminio susitarimo.
„Atskirai verta prisiminti ir stumiamą PSO konvenciją (arba Tarptautines sveikatos taisykles), kuri didintų PSO galias valdyti infekcines krizes valstybių suvereniteto sąskaita. Esu tikra, kad JAV išstojimas iš PSO jos pajėgumus brukti valstybėms ydingas iniciatyvas stipriai sumažins. Ir tai yra gerai Lietuvai“, – įsitikinusi STI vadovė.
„Galbūt daugelis jau pamiršo, bet tie, kurie pandemijos metu buvo išvaryti už socialaus gyvenimo durų, rizikavo savo darbais, mokslu, buvo kaltinami ir žeminančiai pravardžiuojami, tikrai atsimena, ką reiškė aklas PSO rekomendacijų vykdymas valstybėse.“
„Turime savo šalyje visuomenės sveikatos, infekcijų kontrolės specialistų, epidemiologų, farmakologų, imunologų dalis jų jungėsi į STI gretas – kitos panašios krizės metu derėtų labiau remtis jų kompetencija, o ne iš viršaus nuleidžiamomis gairėmis“, – teigia visuomenininkė.
Paskelbtas Amerikos pasitraukimas iš PSO įvyks per 12 mėnesių ir turės įtakos 18 proc. organizacijos biudžeto. Vašingtonas ne tik nutrauks finansavimą, bet ir atšauks savo darbuotojus bei rangovus, dirbančius su PSO.
