Nauji JAV duomenys rodo, kad santuokų skaičiaus mažėjimas šalyje yra neatsiejamas nuo vaikų gimstamumo sumažėjimo.
„Kai mažiau moterų tuokiasi, tuo mažiau gimsta vaikų”, – neseniai paskelbtame trumpame pranešime teigė JAV Šeimos studijų instituto tyrimų direktorė Wendy Wang (Vendi Vang).
Remiantis pranešimo duomenimis, santuoka veikia gimstamumo rodiklius, nes ištekėjusių moterų gimdymai yra dažnesni. Pavyzdžiui, 2020 m. susituokusių 15-44 metų amžiaus moterų gimdymo rodiklis buvo 81 iš 1 000 gyventojų. To paties amžiaus nesusituokusių moterų – tik 39 iš 1000.
Tyrėja pažymėjo, kad amerikietė moteris per savo gyvenimą susilaukia maždaug 1,6 vaiko.
Svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nurodo neturintys norimo vaikų skaičiaus, yra ši: „Aš vis dar ieškau tinkamo sutuoktinio ar partnerio”.
Šią priežastį nurodė apie 44 % 18-55 metų amžiaus amerikiečių, norinčių susilaukti vaikų (pirmagimio ar daugiau), 36 % nurodė finansines priežastis, o 25 % – savo gyvenimo būdą ir karjeros pasirinkimą.
„Tinkamo sutuoktinio (partnerio) paieška ypač svarbi vaikų neturintiems suaugusiesiems. Dauguma norinčiųjų vaikų nurodo tai kaip pagrindinę priežastį (60 %)”, – pažymėjo Wang.
Tik 37 % vaikų neturinčių suaugusiųjų nurodė finansines priežastis, o 28 % nurodė savo gyvenimo būdo ar karjeros pasirinkimą.
Šiais metais žurnale „Journal of Economic Perspectives” paskelbtame Melissos S. Kearney (Melisos Kernei), Phillipo B. Levine’o (Filipo Levino) ir Luke Pardue’o (Luko Pardo) straipsnyje „The Puzzle of Falling US Birth Rates since the Great Recession” („JAV gimstamumo mažėjimo nuo Didžiosios recesijos”) tyrėjai pažymėjo, kad nemato jokių ženklų, jog gimstamumo mažėjimo tendencija artimiausiu metu pasikeistų, ir išsakė mintį, kad mažėjimą lemia kintančios kultūrinės normos.
„Nors gimstamumas labiausiai mažėja tarp jaunesnių nei 30 metų amžiaus grupės moterų, jis apskritai yra plačiai paplitęs visuose demografiniuose pogrupiuose, o tai leidžia įtarti, kad dominuojantis bendro gimstamumo mažėjimo paaiškinimas greičiausiai yra daugialypis arba apima visą visuomenę. Duomenyse nematome jokių požymių, kad artimiausiu metu šios tendencijos gali pasikeisti”, – straipsnyje pažymėjo tyrėjai.
„Prioritetų kaita, kurią gali lemti vaikų turėjimo, gyvenimo siekių ir tėvystės normų pokyčiai, būtų universalesnis, sunkiau kiekybiškai įvertinamas veiksnys, kuris gali būti pagrindinė gimstamumo mažėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose (ir kitur) priežastis”, – teigė jie.
„Šis paaiškinimas gali būti susijęs su sąvoka, kurią demografai vadina „antruoju demografiniu perėjimu”. Mūsų išvadose trumpai aptariamos socialinės gimstamumo mažėjimo pasekmės Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, sumažėjęs vaisingumas ir pagyvenusių žmonių rėmimo programų, tokių kaip socialinio draudimo ir medicininės pagalbos programos, finansinis nestabilumas, ir ką būtų galima dėl to padaryti”, – pridūrė tyrėjai.
Pranešime siūloma, kad valstybės pagalba, skatinanti turėti daugiau vaikų, galėtų padėti sušvelninti problemą. Pažymima, kad beveik pusė tėvų, norinčių turėti daugiau vaikų, t. y. 49 %, ir 43 % vaikų neturinčių suaugusiųjų, norinčių turėti vaikų, teigia, kad pašalpa už vaikus, pavyzdžiui, 300 JAV dolerių už kiekvieną vaiką per mėnesį, paskatintų juos norėti turėti vaikų.
Tačiau kitų tyrėjų teigimu, pronatalistinė politika, kuria siekiama, kad šeimoms būtų lengviau susilaukti vaikų, pavyzdžiui, subsidijuojamos vaikų priežiūros paslaugos, vaiko priežiūros atostogų politika ir išmokos už vaikus ar mokesčių lengvatos, neišspręs dabartinių gimstamumo problemų.
„Duomenys apie pronatalistinę politiką, kuri buvo įgyvendinta ir įvertinta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose dideles pajamas gaunančiose šalyse, rodo, kad tokio pobūdžio politika lemia nedidelį gimstamumo padidėjimą trumpuoju laikotarpiu, tačiau mažai tikėtina, kad ji lems ilgalaikį didesnį gimstamumą”, – teigė tyrėjai.
„Nematome ypatingos priežasties manyti, kad pronatalistinė viešoji darbotvarkė turės didelės įtakos gimstamumo rodikliams (nors, žinoma, kai kurios šios darbotvarkės dalys gali būti pageidautinos dėl kitų priežasčių).
Taigi, tinkamiausias būdas spręsti gimstamumo mažėjimo JAV problemą gali būti tiesioginis dviejų pagrindinių jos simptomų šalinimas: t. y. didesnis dėmesys technologijų tobulinimui, kartu su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą ir produktyvumą didinančią infrastruktūrą, ir didesnis dėmesys ilgalaikiam socialinės ir medicininės apsaugos finansavimui”, – aiškino jie.
„JAV ekonomikai ir politinei sistemai teks spręsti šias problemas, jei pastaruoju metu nuolat mažėjantis gimstamumas nebus sustabdytas.”
