Praėjusią savaitę JAV plati 151 kataliko koalicija, kurią sudaro medikai, bioetikos specialistai ir mokslininkai, paskelbė bendrą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl vienos didžiausių neurologų draugijų paskelbtų naujų gairių, susijusių su smegenų mirtimi – karštai ginčijama tema medicinos bendruomenėje ir tarp tikinčiųjų.
Laišką pasirašiusieji teigia, kad dabartinės Amerikos neurologų asociacijos (AAN) gairės dėl smegenų mirties, išleistos 2023 m., praktikoje gali lemti, kad pacientams bus neteisingai konstatuojama smegenų mirtis, o vėliau jų organai bus paimti dar jiems esant gyviems.
Katalikų Bažnyčia jau seniai remia – o popiežius Pranciškus tęsia šią tradiciją – idėją, kad organų donorystė yra laisvanoriškas artimo meilės aktas kitiems.
Tačiau vasario mėn. laišką pasirašiusieji teigia, kad dėl, jų manymu, dviprasmiškų JAV įstatymų ir medicinos praktikos nuostatų, susijusių su smegenų mirties konstatavimu, katalikai turėtų pasitraukti iš savo valstijos organų donorystės registro ir parengti išankstines direktyvas, kuriomis atsisakoma organų donorystės, kol šios dviprasmybės bus išspręstos.
Laiško signatarai, kurie išreiškė įvairias nuomones apie smegenų mirties pagrįstumą, paragino katalikų tikėjimo ugdymo ir pastoracinio vadovavimo specialistus dar kartą pabrėžti „moralinio tikrumo”, kad žmogus mirė, svarbą.
„Visi sutinka, kad smegenų mirties kriterijai, esantys gairėse ir naudojami dabartinėje klinikinėje praktikoje, nesuteikia moralinio tikrumo, kad pacientas mirė”, – teigė pasirašiusieji.
Pareiškimą parengė gydytojas ir Talsos katalikų medikų asociacijos gildijos prezidentas Josephas Eble’as (Džozefas Iblas), Nacionalinio katalikų bioetikos centro etikos specialistas Johnas Di Camillo (Džonas Di Kamilo) ir Salve Reginos universiteto filosofijos profesorius Peteris Colosi (Peteris Kolozis).
dabartinės Amerikos neurologų asociacijos (AAN) gairės dėl smegenų mirties, išleistos 2023 m., praktikoje gali lemti, kad pacientams bus neteisingai konstatuojama smegenų mirtis, o vėliau jų organai bus paimti dar jiems esant gyviems.
Nors sąvokos „smegenų mirtis” Katalikų Bažnyčios katekizme nėra, popiežius Jonas Paulius II 2000 m. teigė, kad tinkamai diagnozuotas visiškas ir negrįžtamas visų smegenų funkcijų nutrūkimas, atrodo, yra tinkamas būdas „moraliai patikimai” įvertinti, kad žmogus mirė. Moralinis tikrumas, sakė šventasis, „laikomas būtinu ir pakankamu pagrindu etiškai teisingam elgesiui”.
Katalikų gydytojai ir etikos specialistai šiandien iš esmės antrina buvusiam pontifikui teigdami, kad tinkamai diagnozuota smegenų mirtis nėra jos „rūšis”, o tiesiog mirtis.
Tačiau smegenų mirtis lieka tema, dėl kurios kai kurie katalikų medikai ir etikos specialistai karštai diskutuoja, iš dalies dėl to, kad smegenų mirties donorai šiandien yra pagrindinis organų transplantacijos šaltinis. Tokie organai kaip širdis, plaučiai ir kasa gali būti – ir paprastai yra – paimami iš donorų, kurių smegenys mirė, kuo arčiau mirties momento.
2000 m. savo kalboje Jonas Paulius II pabrėžė, kad svarbu paimti organus tik iš galutinai mirusių žmonių. Popiežius savo kalboje rėmėsi 1995 m. enciklikoje „Evangelium vitae” paskelbtomis savo mintimis, kuriomis jis smerkė bet kokią praktiką, kai „organai paimami nesilaikant objektyvių ir tinkamų kriterijų, patvirtinančių donoro mirtį”, ir pavadino tokią praktiką „paslėpta eutanazija”.
Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencija 2018 m. Katalikiškų sveikatos priežiūros paslaugų etinėse ir religinėse direktyvose teigė, kad „mirties faktą turėtų nustatyti gydytojas arba kompetentinga medicinos institucija, vadovaudamiesi atsakingais ir visuotinai pripažintais moksliniais kriterijais”.
