JAV Pensilvanijos valstijoje, Ferfilde, basųjų karmeličių bendruomenė stato naują vienuolyną, taikydama šimtmečius gyvuojančius tradicinius statybos metodus. Seserys tikisi, kad jis tarnaus daugybei ateities kartų ir vietos bendruomenei taps „šviesos švyturiu“.
Jėzaus, Marijos ir Juozapo Karmelio seserims naujo vienuolyno prireikė, kai XX a. 5-ajame dešimtmetyje statyti jų namai Harisburgo vyskupijoje tapo per maži. Naująjį vienuolyną jos nusprendė statyti taip, kad jis įkūnytų šv. Teresės Avilietės Karmelio charizmos viziją ir būtų itin ilgaamžis. „Sakydamos „ilgai“, jos turi omenyje tūkstantį metų“, – aiškino seserų rinkodaros ir plėtros direktorė Catherine Bauer (Ketrin Bauer).
Karmelitės atsisakė įprastų šiuolaikinių statybos sprendimų ir pasirinko tradicinę akmens mūro bei medinio karkaso statybą. Pasak Bauer, vienuolynas nebus labai didelis – svarbiausia yra akmens darbai ir autentiškumas. Pastatas nuo pamatų statomas nenaudojant vinių ir klijų, taip pat numatyti tradiciniai vandentiekio ir vandens sistemų sprendimai.
2013 m. pradėto projekto biudžetas siekia apie 86 mln. eurų, o iki šiol seserys surinko maždaug 18,9 mln. eurų. Šiuo metu įgyvendinta apie 20 proc. projekto, o statyboms užbaigti gali prireikti dar 12–15 metų.
Dideles pradines išlaidas seserys vertina kaip ilgalaikę investiciją. „Iš esmės jos dabar išleidžia daugiau, kad po 50 metų nereikėtų keisti įvairių sistemų, stogo, sienų ir viso kito“, – aiškino Bauer. Tikimasi, kad užbaigtam pastatui ateities kartoms reikės labai mažai priežiūros arba jos beveik visai nereikės.
Statyboms naudojamos vietinės medžiagos, tarp jų akmuo ir mediena. Seserys taip pat surado vitražų ir altorių savo koplyčiai, stengdamosi išsaugoti vertingus bažnytinius daiktus ir suteikti jiems naujus namus.
Jų rastas marmurinis altorius kadaise buvo pirminis Šv. Karolio Boromiejaus kunigų seminarijos altorius. 2024 m. per koplyčios pašventinimą vyskupas emeritas Ronaldas Gaineris (Ronaldas Geineris) atskleidė, kad prieš kelis dešimtmečius būtent prie šio altoriaus aukojo savo pirmąsias Mišias. „Stengiamės išsaugoti kuo daugiau tokių daiktų. Nuostabu suteikti šiems gražiems daiktams naujus namus“, – pažymėjo Bauer.
Nors pačios karmelitės gyvena atsiskyrusios, vienuolynas bus vieta, į kurią galės atvykti tikintieji. Pasak Bauer, jis turėtų tapti „šviesos švyturiu, švyturiu ant kalvos“ ir oaze visiems – malonės, paguodos ir šventumo šaltiniu. Tikintieji galės čia dalyvauti Mišiose, priimti sakramentus ir melstis kartu su seserimis eksternėmis.
Pagrindinė karmeličių misija yra malda už kunigus ir visą Bažnyčią. „Karmeličių charizma – melstis už kunigus. Tai visa jų misija – melstis už kunigus ir už Bažnyčią“, – pabrėžė Bauer.
Ji karmelites palygino su Bažnyčios širdimi: „Jos yra Bažnyčios širdis. Jos palaiko kraujo tekėjimą visame likusiame Bažnyčios kūne.“
