Dvasininkai ir pasaulietiniai mokslininkai tiria galimas naujų dirbtinio intelekto technologijų pasekmes.
JAV intensyvėjant nacionalinėms diskusijoms apie dirbtinį intelektą, dvasininkai nerimauja dėl tikėjimo ir pamaldų likimo, nes dirbtinis intelektas yra svetimas religijai ir neišvengiamai slopins dvasingumą.
Dvasininkai ir pasaulietiniai mokslininkai tiria galimą naujų dirbtinio intelekto technologijų poveikį tikėjimui, pamaldoms, ritualams ir apskritai šiuolaikiniam gyvenimui.
Daugelis ekspertų ir dvasiškių nėra įsitikinę, kad religija ras vietos dirbtinio intelekto programinei įrangai, o tuomet visuomenėje dvasingumą gali užvaldyti grynasis protas be tikėjimo. Ypač tuo įsitikinęs Danas Schneideris (Danas Šneideris) „Media Research Centre“ ir „Free Speech America“, įsikūrusio Restone, Virdžinijos valstijoje, analitikas.
„Politinė kairė jau kontroliuoja dirbtinį intelektą, o kairė visada daro tai, ko reikalauja kairiosios idėjos”, – sakė D. Šneideris „Fox News Digital”. – Kairieji niekina pačią idėją apie Aukščiausiąją Būtybę, kuri nustato gėrio ir blogio normas.
Pačią religiją kairieji laiko varomąja įvairių visuomenių ir tautų naikinimo, jėga. Jie dėl to kaltina religiją, nors būtent religija pasauliui ir žmogui daug gerų dalykų. Dirbtinis intelektas bus didžiausias ginklas prieš tikėjimą, tiesą, religiją.
Programuojant dirbtinį intelektą niekas į prioritetų sąrašą visiškai neįtrauks ‚Dievo” sąvokos.”
Schneideris pabrėžia, kad tikintiesiems svarbu suvokti tamsiąsias dirbtinio intelekto puses ir jo keliamas problemas, o ne „slėptis nuo jų”.
„Požiūrį į dirbtinį intelektą palyginčiau su požiūriu į politiką, – sako ekspertas. – Mes tikrai žinome, kad šiandien tikintieji mažiau domisi politika nei prieš 10 metų ir pasikliauja kitais. Lygiai taip pat ir dirbtinio intelekto srityje jie dėl visko pasikliauja kitais ir aklai tiki naujomis technologijomis bei galima nauda.
Vis dėlto tikintiesiems atėjo laikas patirti apreiškimą. Kairiųjų rankose atsidūrė dirbtinio intelekto įrankiai ir netrukus juos panaudos kare prieš tikėjimą. Jei tikintieji šiandien supranta dirbtinio intelekto vertę, jie turi stoti į kovą už jį, kad rytoj apgintų savo teises.”
„Tikrovė tokia, kad dirbtinio intelekto naudojimas mūsų kultūroje auga ir tai yra vis galingesnis įrankis”, – antrina pastorius Jesse Bradley (Džesis Bredlis) iš Auburno (Vašingtonas). – Tačiau dirbtinis intelektas tėra įrankis, kuris gali būti naudojamas tiek gerais tikslais – informacijai ir analizei, tiek blogais tikslais – įsibrovimui į jautrias sritis, manipuliacijoms ir žiaurumams.
Dėl dirbtinio intelekto kyla daug naujų teisinių ir etinių klausimų. Piktavališkose rankose dirbtinis intelektas gali atimti laisvę, pakirsti vienybę ir pažeisti žmogaus orumą.“
„Svarbu prisiminti, kad mums labiau reikia vidinio dvasinio perkeitimo nei informacijos, nes meilė yra svarbesnė už žinias”, – tikina pastorius.
mums labiau reikia vidinio dvasinio perkeitimo nei informacijos.
„Juk net jei dirbtinis intelektas pranoks žmogaus intelektą, jis netaps žmogumi. Turime mažiau dėmesio skirti technologijoms, o daugiau – tarnystei, meilei, padrąsinimui ir maldai vieni už kitus.
Nuoširdi draugystė ir tikra bendruomenė yra Dievo dovana, kurią reikia puoselėti ir tinkamai nustatyti prioritetus. Iš tikrųjų esminis klausimas mums šiandien yra tai, ką reiškia būti žmogumi.”
„Šis klausimas paaštrėja pažangių technologijų apskritai ir ypač dirbtinio intelekto amžiuje”, – interviu „Fox News Digital” patvirtina Jasonas Thackeris (Džeisonas Takeris), Technologinės etikos tyrimų grupės vadovas ir Pietų baptistų konvencijos Etikos ir religinės laisvės komisijos tyrimų direktorius.
Žmonija iš esmės skiriasi nuo dirbtinio intelekto, kaip bet kuri gyva būtybė nuo daikto. Iš esmės krikščioniškoji evangelizacija ir Evangelija yra ne tik informacijos ar naujų žinių perdavimas, bet ir asmeninis susitikimas su gyvuoju Dievu, kuriuo dalijasi Jo atvaizdo sieloje nešėjai.
Noriu pasakyti, kad dirbtinis intelektas gali priimti ir pateikti informaciją, atlikti sudėtingas į žmogų panašias užduotis, bet negali iš tiesų liudyti ir skelbti, nes negali patirti tikrosios malonės ar nuodėmės atpirkimo, kurie yra Evangelijos žinios esmė.”
„Dirbtinis intelektas gali kurti ir skleisti biblines, doktrinines ir katechetines žinutes”, – patvirtina daktaras Jamesas Spenceris (Džeimsas Spenseris), Moody centro Nortfilde (Masačusetso valstija) prezidentas, duodamas interviu „Fox News Digital”. – To galima mokyti, tačiau Evangelijai skelbti reikia fizinio Dievo žmonių buvimo pasaulyje. Krikščionys skelbia Evangeliją per savo įsikūnijimo egzistenciją.
Jei imsimės tik žodinio ar rašytinio liudijimo, tuomet Evangeliją skelbti tikriausiai gali dirbtinis intelektas. Tačiau šiai žiniai skelbti reikia Bažnyčios buvimo pasaulyje. Kaip Kristus per įsikūnijimą pažino Tėvą, taip krikščionys skelbia Evangeliją per mūsų bendrą įsikūnijimo egzistenciją.“
Pasak daktaro Spencerio, klausimas, ar dirbtinis intelektas gali skelbti Evangeliją, kelia kitą klausimą – ar dirbtinis intelektas gali studijuoti Evangeliją?
„Evangelijos studijavimas – tai ne tik tam tikros išvados, padarytos sudėtingai programuojant ir apdorojant didžiulius duomenų kiekius.
Evangelija suvokiama per įkūnytą egzistenciją ir realaus Dievo buvimo suvokimą. Dievo žmonėms ji suprantama per paklusnumo išbandymą, padedant Šventajai Dvasiai, kuri apšviečia tikinčiuosius. Todėl dirbtinis intelektas gali mechaniškai skelbti Evangelijos žodžius, bet negali jos suvokti taip, kaip žmonės.
Net jei dirbtinis intelektas pranoks žmogaus intelektą, jis netaps žmogumi. Juk žmogaus egzistencijos ir sąmonės esmė glūdi ne jo sugebėjimuose, bet tiesoje, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą.“
