Švenčiausiosios Širdies Anna Maria (Ana Marija), italų vienuolė, kovo 14 dieną sulaukė 106 metų savo vienuolyne netoli Milano, kur ji ir toliau tarnauja sergančioms seserims bei dalijasi Evangelijos apmąstymais vaizdo platformoje „YouTube“.
Italijos laikraštis „Il Giorno“ pranešė, kad vienuolė, išlikusi aiškaus proto „mintimis ir žodžiais“ ir 36 metus gyvenanti klauzūroje, priklauso Švenčiausiojo Sakramento adoratorių kongregacijai. Nepaisant garbaus amžiaus, ji kasdien dalyvauja Eucharistijos adoracijoje, net ir naktimis, taip pat padeda vienuolyno slaugos skyriuje, slaugydama pagyvenusias ar sergančias seseris.
Jos gimtadienis buvo paminėtas padėkos šv. Mišiomis ir susitikimu su šeimos nariais, kuris vyko per klauzūros groteles, kur sesuo Anna Maria lieka pasišventusi maldai. „Tai darau, kaip ir daugelį kitų dalykų, iš meilės Jėzui, kuris nuolat ragina mane mylėti artimą“, – kalbėjo vienuolė, iki įstojimo į vienuolyną žinoma vardu Anna Perfumo, vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo jos bendruomenė. „Metų daug, bet su kantrybe bus įvykdyta Dievo valia. Melskitės už mane, o aš jus visuomet prisiminsiu žemėje ir danguje“, – pridūrė ji.
Pasak „Il Giorno“, vienuolės gyvenimas nuo pat pradžių buvo paženklintas sunkumų. Būdama keturių mėnesių ji susirgo bronchopneumonija – liga, kuri 1920 metais buvo beveik mirtina, o būdama ketverių susirgo skorbutu – tuo metu laikyta nepagydoma liga. „Gydytojas mano motinai pasakė: Rytoj nebegrįšiu, nes vaikas bus miręs. Tačiau aš stebuklingai pasveikau“, – sakė ji.
Prieš stodama į vienuolyną ji daugelį metų dirbo ekonome ir mokytoja, taip pat slaugė pagyvenusius ir sergančius kunigus. Vis dėlto širdyje ji visada puoselėjo troškimą pasišvęsti Dievui kontempliatyviame gyvenime.
Šis troškimas išsipildė tik sulaukus 70 metų, po motinos mirties. Po kelių bandymų ji buvo priimta į adoratorių vienuolyną Genujoje, iš kur vėliau buvo perkelta į Seregno miestą, kuriame gyvena dabar.
Vaizdo įraše sesuo Anna Maria išreiškė dėkingumą už išlauktą meilę ir kalbėjo apie savo vėlyvą pašaukimą: „Tiesa, man teko gana ilgai laukti, kol įvykdysiu Dievo valią. Tačiau kai Dievas ko nors nori, tai visada įvyksta. Todėl reikia turėti didelį pasitikėjimą, didelį tikėjimą, didelę viltį ir didelę kantrybę.“
Savo žinutėje ji taip pat pasidalijo mintimis apie laiko tėkmę ir ištikimybę: „Mano senelis mums sakydavo, kad ištikimybė išlaiko jaunystę ir kad reikia laikyti atviras akis ir sielą tam, kas yra gražu, gera ir tikra; tuomet patirsi ramią senatvę. Meilė išlaiko širdį jauną.“
Galiausiai ji pasveikino artėjančių Velykų proga: „Gyvenimas yra Kristus – Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Tesuteikia Viešpats jums ramybę ir džiaugsmą, taip pat taiką tarp tautų ir brolybę tarp žmonių.“
Nuolatinės Švenčiausiojo Sakramento adoratorės yra kontempliatyvus, klauzūrinis moterų vienuolinis institutas, kurio gyvenimas sutelktas į nuolatinę Jėzaus Kristaus adoraciją Eucharistijoje. Seserų misija – vienuolyno tyloje melstis už Bažnyčią ir pasaulį, aukojant savo gyvenimą kaip nuolatinę maldą.
Kongregacija, kurios charizma eucharistinė adoracija, buvo įkurta 1807 metais Romoje palaimintosios Marijos Magdalenos (Katerinos Sordini).
