Italijoje atsinaujinus diskusijoms dėl pagalbinės savižudybės, aiškią ir principingą poziciją išsakė Matteo Zuppi (Matėjas Cupis), Italijos vyskupų konferencijos (CEI) pirmininkas. Jis pasisakė prieš įstatymo projektą, kuris artimiausiu metu bus svarstomas Senate ir kuriuo siekiama reglamentuoti bei galimai išplėsti pagalbinės savižudybės prieinamumą.
Diskusijos vyksta po to, kai 2025 m. Toskana ir Sardinija regioniniu lygmeniu priėmė sprendimus dėl pagalbinės savižudybės taikymo. Dar 2019 m. Italijos Konstitucinis Teismas tam tikromis siaurai apibrėžtomis sąlygomis dekriminalizavo pagalbinę savižudybę, kartu paragindamas parlamentą priimti nacionalinį teisinį reguliavimą.
Kardinolas Zuppi pabrėžė, kad Bažnyčios pozicija išlieka aiški ir nuosekli: žmogaus orumas nepriklauso nuo jo produktyvumo, naudingumo ar fizinės būklės. Pasak jo, gyvybė visada išlieka vertinga – net ligos, silpnumo ar priklausomybės nuo kitų akivaizdoje.
CEI susirinkime kardinolas aiškiai pasakė, kad kančios akivaizdoje sprendimas nėra mirties pasiūlymas. Tikrasis atsakas, jo teigimu, yra socialinė parama, nuolatinė sveikatos priežiūra ir slauga namuose, kad ligonis nesijaustų vienišas, o šeimos būtų lydimos ir palaikomos.
kardinolas aiškiai pasakė, kad kančios akivaizdoje sprendimas nėra mirties pasiūlymas.
Zuppi išreiškė rimtą susirūpinimą, jog kai kurie žmonės gali rinktis mirtį ne dėl laisvo apsisprendimo, bet todėl, kad ima manyti esą našta savo artimiesiems ar visai visuomenei. Tokia situacija, pasak jo, rodo ne laisvę, o paramos stoką.
Kardinolas atmetė požiūrį, kad pagalbinė savižudybė yra vien tik individualus sprendimas. Jo teigimu, toks pasirinkimas giliai paveikia visą bendruomenę, ardo tarpusavio ryšius ir keičia visuomenės požiūrį į silpniausius jos narius.
Jis priminė, kad sprendimas nutraukti gyvenimą, ypač silpnumo ar ligos metu, dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kiek realios pagalbos, artumo ir palaikymo žmogus patiria. Todėl valstybės atsakomybė yra stiprinti gyvybę saugančias struktūras.
Zuppi paragino nacionaliniu lygmeniu rinktis tokias priemones, kurios pirmiausia gintų gyvybę, skatintų rūpestį ligos metu ir teiktų realią paramą šeimoms kančios akimirkomis, o ne siūlytų mirtį kaip greitą ar techninį sprendimą.
Ypatingą dėmesį kardinolas skyrė paliatyviajai slaugai, kuri, jo žodžiais, siekia gerinti gyvenimo kokybę, o ne jį nutraukti. Jis pabrėžė, kad paliatyvioji pagalba privalo būti prieinama visiems, nepaisant socialinių ar geografinių skirtumų, tačiau šiuo metu Italijoje ji nėra pakankamai užtikrinta.
Baigdamas pasisakymą, kardinolas Zuppi paragino krikščionių bendruomenes aktyviau įsitraukti į žmonių, išgyvenančių gyvenimo pabaigos etapą, palydėjimą, parodyti jiems tikrą artimo meilę ir neleisti, kad vienatvė ar beviltiškumo jausmas taptų mirties pasirinkimo priežastimi.
