Prieš pora metų išleistos biografinės knygos „Adamkus“ autorius, istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius sako, kad pabendravęs su Adamkais prisimena fenomenalią jų darną ir tarp šių asmenybių gali dėti lygybės ženklą.
„Aš tarp Almos Adamkienės ir Valdo Adamkaus dėčiau daug lygybės ženklų. Kitaip sakant, išsilavinimo, erudicijos, skaitomų knygų, pakeliamų temų ir rūpesčių, meninio skonio. Galų gale, to kasdienio gyvenimo grožio, kurį kartu kūrė, ir grožio, kuris visados bus santaikoje su gėriu“, – BNS sakė istorikas, sekmadienį pranešus apie pirmosios ponios A. Adamkienės mirtį.
„Tarp grožio ir gėrio aiškiai matėsi darna. Tai sukuria žmogiškumo apvalkalą viskam, ką V. Adamkus visiems smarkiai matomai darė, o kartu sudėjus tame labiau privačiame gyvenime, kur daug žmonių nematė, bet artimiau bendravę matė, tai A. Adamkienės ir V. Adamkaus darna yra tiesiog fenomenali“, – teigė knygos autorius.
Knyga „Adamkus“ išleista 2021 metais, minint V. Adamkaus 95-ąjį jubiliejų.
Nors pagrindinis dėmesys joje skirtas šalies prezidentui, jame atspindimas ir A. Adamkienės paveikslas bei jos vaidmuo V. Adamkaus gyvenime.
Pasak E. Aleksandravičiaus, tas paveikslas vietomis derėjo ir paaiškino prezidento kelią, kurio artimiausia bendražyge buvo pirmoji ponia.
„A. Adamkienė pabrėždavo: visu kūnu ir dvasia aš šito vyro neturėsiu, nes jis priklausys visuomenei, veikimui, bus šurmulyje. Nuo pat pradžių tai suvokė ir vertino, kaip labai retas kas po sovietmečio Lietuvoje gyvenantis“, – pasakojo istorikas.
E. Aleksandravičiaus teigimu, A. Adamkienė turėjo „savo stiprią asmenybės sandarą, kita vertus, labai aiškiai pasirinko kelią padėti vyro karjerai“.
„Šiandien, tame moderniame feministiniame kontekste, sakytum pasirinko pagalbininkės vaidmenį sąmoningai, nors turėjo kuo puikiausiai stiprų savo moralinį, intelektualinį stuburą ir išsilavinimą“, – teigė profesorius.
Anot jo, prireiktų ilgų pasakojimų, kaip A. Adamkienė iš „savigarbios ir tikrai jokiais nevisavertiškumais nedvelkiančios aplinkos pasirinko didelio vyro didelės pagalbininkės kelią“, o V. Adamkaus žodžiai, kad jo gyvenimo sėkmei didelę įtaką turėjo jo žmona, yra labai nuoširdūs ir tikri.
„Tai yra viena iš standartinio humanistine psichologija ir istorine sociologija grįsta elgesio forma. Ji, žinoma, labai smarkiai prisidėjo prie V. Adamkaus, net sakyt, karjera, per paprasta, per formalu – karjera plius, gal taip reikėtų sakyt. Prie gyvenimo, viešojo veikimo, karjera yra tik sudėtinė dalis. Kitaip sakant, V. Adamkus yra visiškai nuoširdus ir taiklus šiuo atveju, čia ne patetika“, – kalbėjo E. Aleksandravičius.
