Neseniai oficialiai įsteigta Lietuvos liaudiškojo giedojimo asociacija siekia suburti krikščioniškojo liaudiškojo pamaldumo ir giedojimo puoselėtojus iš visos šalies. Asociacijos pirmininkas kun. dr. Saulius Stumbra sako, kad tai atsakas į ilgai jaustą bendrystės ir sistemingo dėmesio šiai gyvai tradicijai stoką.
Kokia buvo pagrindinė paskata steigti Lietuvos liaudiškojo giedojimo asociaciją ir kokią spragą ji sieks užpildyti? Kokius tikslus ir veiklos kryptis keliate artimiausiais metais?
Visų pirma dėkoju už pakvietimą pokalbiui ir galimybę pasidalyti šia džiugia žinia. Mintis steigti asociaciją ore sklandė jau seniai. Dar studijuodamas muzikologiją ir rašydamas darbą apie liaudiškąjį pamaldumą bei giedojimą pastebėjau, kad Lietuvoje nėra vienijančios, telkiančios organizacijos, kuri apimtų šią sritį. Laikui bėgant ši mintis tik brendo.
Didžiojoje Lietuvoje veikia nemažai kolektyvų, mylinčių liaudiškąjį giedojimą kaip maldos kelią, tačiau Žemaitijoje ilgą laiką buvo vos vienas toks sambūris. Rimtesnė telkimo idėja kilo 2018 metais, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukvietėme liaudiškojo giedojimo entuziastus į festivalį–stovyklą „Giedu giesmelę“.
2025-aisiais Telšiuose jau įvyko trečiasis šis renginys, subūręs beveik šimtą giesmininkų iš įvairių kolektyvų. Būtent ten ir gimė sprendimas steigti asociaciją – buvo pasirašyti steigimo dokumentai, o man patikėtos pirmininko pareigos.
Pagrindinis mūsų tikslas – suburti kuo daugiau liaudiškojo giedojimo entuziastų, žmonių, degančių meile krikščioniškajai liaudies kultūrai, ir sudaryti sąlygas šiai tradicijai augti bei būti perduodamai toliau.
Kaip asociacija ketina bendradarbiauti su parapijomis, kultūros centrais, etnomuzikologais ir jaunąja karta?
Asociacija dar visai neseniai įsteigta, todėl artimiausiu metu laukia visuotinis narių susirinkimas ir kiti organizaciniai darbai. Vis dėlto žvelgiant į ateitį norisi tikėti aktyviu ir prasmingu bendradarbiavimu.
Simboliška, kad asociacija gimė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metais. Jo, kaip ganytojo, siekis buvo aiškus – kad giedotų žmonės. Neatsitiktinai jis leido ir platino „Kantičkas“, skatindamas liaudiškąjį pamaldumą.
Šis kontekstas padrąsina, bet kartu išryškina ir rimtą problemą: akademinėje sistemoje – aukštosiose mokyklose, rengiančiose muzikos pedagogus, kultūros specialistus, muzikologus ir etnomuzikologus – apie liaudiškąjį pamaldumą ir giedojimą kaip svarbią mūsų kultūros dalį beveik nekalbama.
Kol ši spraga nebus užpildyta, proveržio nebus. Vis dar jaučiamas sovietinio mąstymo palikimas, kai visa, kas krikščioniška, buvo išstumta iš viešosios erdvės. To pasekmė – specialistai, kuriems stinga gebėjimų telkti ir vadovauti liaudiškojo giedojimo iniciatyvoms.
apie liaudiškąjį pamaldumą ir giedojimą kaip svarbią mūsų kultūros dalį beveik nekalbama.
Asociacija gali tapti rimtu postūmiu šios situacijos kaitai. Jau numatyti ir pirmieji vieši renginiai: gegužės 10 dieną Varniuose vyksiantis liaudiškojo giedojimo festivalis „Tegu skamba kantičkos“, skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimui, bei rugsėjo 20 dieną Kauno arkikatedroje planuojamas analogiškas renginys.
Kokią žinią asociacijos įsteigimas siunčia liaudiškojo giedojimo mylėtojams ir ką juos kviečiate daryti jau šiandien?
Žinia iš tiesų džiugi – Lietuvoje atsirado asociacija, siekianti vienyti visus liaudiškojo pamaldumo ir giedojimo mylėtojus: nuo akademikų iki gyvųjų šios maldos praktikos puoselėtojų, išsibarsčiusių po visą šalį. Atėjo laikas suvienyti jėgas. Kviečiu visus, kuriems ši idėja artima, jungtis prie mūsų – tai galima padaryti parašius el. laišką adresu l.l.g.asociacija@gmail.com.
Kokioje stadijoje yra Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicijos įtraukimas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą?
2019 metais teko garbė prisidėti prie to, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija būtų įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai buvo svarbus žingsnis, tačiau dabar atėjo metas judėti toliau. Žemaičiams patikėta didžiulė dovana ir atsakomybė – beveik 400 metų gyvuojanti maldos ir giedojimo tradicija.
Džiugina platus palaikymas: iniciatyvą remia visos Telšių vyskupijos teritorijoje veikiančios savivaldybės, Žemaičių kultūros draugija, Žemaitijos etninės kultūros globos taryba, o nuo šiol ir Lietuvos liaudiškojo giedojimo asociacija. Tai liudija bendrą norą dalintis šia unikalia tradicija su pasauliu.
Šiuo metu baigiami rengti dokumentai, kurie vasario mėnesį bus pateikti Nacionaliniam kultūros centrui. Jei sprendimai bus palankūs, galėsime kryptingai ruoštis tolesniems etapams, siekiant viską tinkamai parengti iki 2028 metų.
Ačiū ir Dievas telaimina šią iniciatyvą.
