Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai sostinėje atvertame jo vardo skvere Vilniuje, Žirmūnuose, įprasmins paminklinis objektas „Miškinis“.
Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektų Gintaro Čaikausko bei Ievos Kontautaitės idėja konkurse surinko daugiausiai balų iš keturių pasiūlymų, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak pranešimo, projektas primena pastatą Žygio gatvėje, kur vienu metu veikė Lietuvos antisovietinių partizanų vadovaujantis centras – Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas. Sklendžiantis šio neišlikusio pastato pamatų tūris yra užuomina apie tai, kad vieta – netiksli.
Tūris simboliškai orientuotas į Vakarus, kur J. Lukša-Daumantas keletą kartų vyko ieškoti pagalbos savo valstybės kovoms. Anot pranešimo, kiekviena pamatų kraštinė – partizano susikurtų skirtingų tapatybių, padėjusių laisvės kovose, atspindžiai, juos žymi ir gausybė jo slapyvardžių: Miškinis, Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Kęstutis, Arminas, Skrajūnas, S. Mykolaitis.
Paminkle yra ir miško – partizanų prieglobsčio, miško brolių simbolis, siejamas su vienu iš jo slapyvardžių „Miškinis“. Penki paminkliniame tūryje pasodinti ąžuolai primins penkerius Daumanto rezistencijos metus.
Paminkle yra ir miško – partizanų prieglobsčio, miško brolių simbolis, siejamas su vienu iš jo slapyvardžių „Miškinis“. Penki paminkliniame tūryje pasodinti ąžuolai primins penkerius Daumanto rezistencijos metus
Pranešime pažymima, jog autoriai siekė, kad jų projektas pratęstų šioje vietoje jau pradėtą Lietuvos rezistento įamžinimo koncepciją. Jie nesistengė sukurti papildomo aplinkos dramatizmo, tačiau išlaikydami dabartinę skvero nuotaiką derinosi prie jau esamų elementų – neseniai pasodinto ąžuoliuko, pastatytos informacinės lentos. Naujasis paminklas taps šios miesto viešosios erdvės dalimi – žaliuoju skveru.
„Labai džiaugiuosi, kad laimėjusi meninė idėja per J. Lukšos-Daumanto asmeninės kovos simbolius įtaigiai ir aiškiai papasakoja mūsų laisvės kovų, vykusių čia, mieste, o taip pat ir visoje Lietuvoje, istoriją, – sakė Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas.
Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame lankydavosi šis laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapatinus 1938 metų miesto planą su 1944 metais vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro ir gautą rezultatą palyginus su dabartine padėtimi, nustatyta, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.
Mokslininkai nustatė, kad 1946 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais medinio namo Žygio g. 85a konspiraciniame bute veikė Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas. Medinis namas buvo nugriautas iki 1966-ųjų, šalia statant naują daugiabutį gyvenamąjį namą.
Meninės idėjos įprasminimo paminkliniam objektui buvo pateikti dar trys pasiūlymai – „Trišakis“, „Dega“ ir „Laisvės valsas“, vienas jų neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.
Kaip skelbia savivaldybė, daugiausia balų surinkusios idėjos „Miškinis“ autorių kolektyvas jau yra laimėjęs 1863 metų sukilėlių atminimo ženklų konkursą Pilių rezervato teritorijoje šalia Gedimino kalno bokšto. Skulptorius G. Piekuras su kitu architektų kolektyvu buvo ir J. Basanavičiaus skulptūros autoriai. Architektas G. Čaikauskas sukūrė Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje buvusios partizanų vadavietės rekonstrukcijos projektą.
Patikrinusi konkurso dalyvių pateiktus dokumentus, Viešųjų pirkimų komisija paskelbs galutinius konkurso laimėtojus, kuriems bus įteikti piniginiai prizai: už pirmą vietą – 10 tūkst. eurų, už antrą vietą – 7500 eurų, už trečią vietą – 5000 eurų.
Konkurso nugalėtojas bus kviečiamas neskelbiamų derybų dėl meninės idėjos realizavimo.
J. Lukšos-Daumanto skveras Žirmūnuose atvertas praėjusį lapkritį. Čia suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos.
Teritorijoje pasodinta daugiau nei 50 naujų medžių ir krūmų masyvas, sujungiantis žaliąsias erdves ir tampantis žaliaisiais koridoriais. Skvere rekonstruoti seni pėsčiųjų takai, įrengtas naujas dviračių takas, atnaujintas apšvietimas ir mažoji architektūra.
