Kordobos (Ipanija) vyskupas Demetrio Fernándezas (Demetrijus Fernandezas) įspėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria Sinodas dėl sinodalumo – iniciatyva, kuri, kaip jis pripažįsta, „išjudino Bažnyčios vandenis”, tačiau negali „išrasti” Katalikų Bažnyčios misijos.
Mažumos pasiūlymai
Savo savaitiniame ganytojiškame laiške, kurio pabaigoje cituojamas Laiškas hebrajams („Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius. Nesiduokite suvedžiojami įvairių svetimų mokslų”, Hbr 13, 8-9) vyskupas paaiškino kai kuriuos sinodinio proceso metu iškilusius iššūkius Banyčioje.
Ispanijos vyskupas pažymėjo, kad „Bažnyčia savo prigimtimi yra sinodinė, ji reiškia bendrystę, susirinkimą, todėl esame pašaukti pranašauti”. Tačiau jis patikslino: „Šventoji Dvasia kalba mumyse, todėl čia gali kilti dviprasmybių, nes netrūksta žmonių, kurie painioja Šventąją Dvasią su savo keistomis idėjomis.”
D. Fernándezas įspėjo, kad nors kai kur „klaidinantys pasiūlymai” buvo atmesti pirmajame sinodiniame etape, kitur kai kurie iš jų, „kuriuos pasiūlė nedidelė mažuma, buvo iš karto įtraukti į baigiamuosius (Sinodinio kelio, – red. past.) dokumentus, stokojant elementariausio įžvalgumo”. Todėl prelatas ragino lavinti įžvalgumą, kad „būtų galima ištirti dvasias ir įsitikinti, ar jos ateina iš Dievo, ar iš piktojo”.
Toks įžvalgumas turi būti veikiamas Dievo Žodžio kriterijų, pabrėžė vyskupas. Jei visi šie pokyčiai mus blaško žodžiais ir žodeliais, susitikimuose ir grupėse visais lygmenimis, eikvojant laiką ir energiją, o mes neatsiverčiame, vadinasi, tai nėra iš Dievo.”
Nukrypimas nuo Tradicijos – klaidingas
Prelatas pabrėžė, kad svarbu „žvelgti į tai, ką Bažnyčia darė visur ir visada per amžius”.
„Bažnyčios ir jos misijos, kurią jai patikėjo Kristus, dabar mes neišradinėsime”, – sakė jis.
Vyskupas sakė, kad Tradicijoje randamas Bažnyčios, popiežiaus ir su juo bendrystėje esančių vyskupų magisteriumas. Nukrypimas nuo šios Tradicijos „yra klaidingas”.
„Šventoji Dvasia negali dabar ateiti ir pasakyti mums ką nors priešingo tam, ką yra sakiusi ankstesniais atvejais”, – sakė jis.
D. Fernándezas pabrėžė, kad „dabar nėra prasmės prieštarauti” Bažnyčios doktrinai, kurioje kalbama apie išskirtinai vyrų kunigystės šventimus, kunigų celibatą, tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimą, abortus ar pagarbą žmogaus gyvybei iki natūralios mirties.
Bažnyčia – ne parlamentas
Bažnyčia nėra parlamentas, mano D. Fernándezas, pabrėždamas, kad sinodinio proceso negalima prilyginti tam procesui, kaip pasaulietinės vyriausybės rengia, svarsto ir priima įstatymus.
Sinodai ir asamblėjos neturi prieštarauti tam, ką Šventoji Dvasia sako savo Bažnyčiai, nes Bažnyčia nėra pilietinis parlamentas, kuris rinkėjų reikalavimu keičia įstatymus, sakė jis.
Tai, dėl ko Šventasis Sostas įspėjo, turėtų būti taikoma visai Bažnyčiai, – sakė D. Fernándezas.
Tegul Dievas mums padeda šiomis neramumų visuomenėje ir Bažnyčioje akimirkomis, pridūrė prelatas.
Prieštaravimai sinodiniame procese
Viena iš prieštaringų diskusijų, kurios buvo sinodinio proceso dalis, vyko ir Ispanijoje, kur Barselonos ir Saragosos arkivyskupijos tarp savo siūlymų įtraukė ne tik kunigų celibato panaikinimą, bet ir prašymą, kad moterims būtų sudarytos sąlygos siekti kunigystės.
Birželio 11 d. Ispanijos vyskupų konferencijos užbaigtame Sinodinio kelio galutinėje sintezėje teigiama, kad „nors šie klausimai iškelti tik kai kuriose vyskupijose ir nedidelio skaičiaus grupių ar asmenų”, manoma, kad pasiūlymai yra svarbūs ir turi būti įtraukti bei nuodugniai apsvarstyti.
Ispanijos vyskupų konferencijos paskelbta sintezė keliaus į Romą, kad būtų įtraukta į ankstesnį sinodinio proceso darbą.
