Ispanijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vyrų katalikų brolija pažeidė teisinį nediskriminavimo dėl lyties principą ir teisę jungtis į asociacijas, atsisakydama priimti moterį.
2008 m. María Teresita Laborda Sanz pateikė prašymą įstoti į Esklavitud del Santísimo Cristo de La Laguna broliją – visuomeninę tikinčiųjų asociaciją, įkurtą 1545 m.
Brolijos įstatų 1 straipsnyje teigiama, kad ji yra „religinė vyrų asociacija, kurios tikslas yra skatinti savo narius gyventi tobulesnį krikščionišką gyvenimą, atlikti evangelinio pamaldumo darbus, didinti pamaldumą ir pagarbą šventajam Nukryžiuotojo Viešpaties paveikslui“, todėl prašymas moters buvo atmestas.
2021 m. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ji nepatyrė jokios diskriminacijos, nes „[brolijos] tikslai yra religiniai, ji neužima dominuojančios padėties ekonominėje, profesinėje ar darbo sferoje, todėl apeliantui, galinčiam sukurti naują religinę asociaciją su tais pačiais tikslais, negalėjo būti padaryta jokia žala“.
Visgi Konstitucinis Teismas šią savaitę priėmė sprendimą, kad brolijos įstatų 1 straipsnio turinys „nėra saugomas minėtos asociacijos religinės autonomijos tiek, kiek draudimas moterims būti asociacijos narėmis nebūtų pagrįstas jokia religinio ar moralinio pobūdžio priežastimi“, aiškinama lapkričio 4 d. KT pareiškime.
„Religiniai laisvės reikalavimai ir religinio neutralumo principai nekelia abejonių, jie yra „kylantys iš Ispanijos Konstitucijos 16 straipsnio”, todėl teismas mano, kad „nors privati asociacija turi teisę laisvai pasirinkti, su kuo ji susivienija (22 straipsnis), ši teisė negali būti laikoma diskriminacija dėl lyties, kai asociacija užima „privilegijuotą“ ar „dominuojančią“ padėtį ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ar profesinėje srityje“, kaip nusprendė Aukščiausiasis Teismas.
Tačiau Konstitucinis Teismas tvirtino, kad „nors vykdoma veikla, iš kurios pašalinta apeliantė, yra religinio kulto veiksmai ir nėra susijusi su jokiais ekonominiais, profesiniais ar darbo reikalais, tai neatmeta galimybės, kad šie veiksmai taip pat gali turėti socialinį ar kultūrinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad kultūra ir religija, būdami skirtingi elementai, nėra nepastebimi, o daugybė religinių [viešųjų] renginių Ispanijoje yra mūsų šalies istorijos ir socialinės kultūros dalis“.
KT padarė išvadą, kad ieškovė „neturi galimybės vykdyti tokią pačią minėto atvaizdo garbinimo veiklą kitoje savivaldybės brolijoje ar brolijoje“, nors teisėjų sprendimas nebuvo vieningas.
