Karjeros gali siekti ne tik vyrai, bet ir moterys. Todėl į naująjį danų kalbos žodyną bus įtrauktas naujas žodis – karjeros moteris, praneša „CNE News”.
Danų kalbos taryba mano, kad kalba vystosi, todėl ir žodynas turi augti kartu su ja. Todėl ji iš žodyno kiek įmanoma pašalins lyčių terminus.
Pasak Margrethe Heidemann Andersen, žodynas netapo „woke” (liet. pabudęs). Priešingai, jis „seka politine darbotvarke, kuri taip pat palieka pėdsaką kalboje”, – sako ji „Politiken”. Naujasis žodyno leidimas pasirodys kitais metais.
Danų kalbos valdyba peržiūrėjo visus žodyno žodžius, kurių galūnės yra -mand (vyras), -kvinde (moteris) ir -person (asmuo), – sakė H. Andersen DR. „Peržiūrėjome juos vieną po kito, norėdami išsiaiškinti, ar turėtume sukurti atitikmenį su galūnėmis -mand (vyras), -kvinde (moteris) ar galbūt -person”, – tęsė ji. Be to, Kalbos taryba peržiūrėjo kai kurių žodyne minimų žodžių pavyzdžius, „kad įsitikintų, jog jie nesuteikia stereotipinio lyčių vaizdavimo”.
Į naująjį žodyno leidimą bus įtraukta keletas naujų žodžių, pavyzdžiui, „bestyrelsesforkvinder” (valdybos posėdžių salės moterys), „finanskivinder” (finansininkės) ir „handelskvinder” (verslo moterys). Taip pat pridėtas žodis „karrieremænd” (karjeros vyrai), rašo „Guardian”. Kartu bus keičiami ne visi žodžiai, kuriuose yra priesagos, nurodančios lytį. Pavyzdžiui, „nordmand”, reiškiantis norvegą, turi omeny žmogų, o ne vyrą. Todėl moteriškas atitikmuo nėra būtinas, nusprendė Kalbos taryba.
Henriette Laursen, moterų ir lygybės klausimais besispecializuojančio žinių centro „Kvinfo” direktorė, pritaria pakeitimams. „Kalba vystosi įvairiais būdais, ir, žinoma, rašybos žodynas turi nuo to neatsilikti”, – sako ji laikraščiui „Kristeligt Dagblad”.
H. Laursen mano, kad lyčių kalba ypač svarbi renkant ir samdant darbuotojus. „Yra profesijų, kuriose šiandien galima įdarbinti tik pusę gyventojų. Jei ji taptų lankstesnė, galėtume turėti geresnę visuomenę ir uždirbti daugiau pinigų”, – aiškina ji. Ant jos, „kalba turi reikšmės tam, ką kviečiate į atskiras darbo vietas ir kam neleidžiate dirbti”.
Be to, H. Laursen pabrėžia, kad svarbu iš tam tikrų žodžių atimti lyčių konotaciją. „Mes dažnai vartojame žodį „smurtautojas”, o ne „smurtautoja”, taigi vyriškoji giminė siejama su kažkuo neigiamu. Mums nereikia tokio riboto mąstymo ir pernelyg didelės lyties svarbos. Nenoriu iš anksto nustatyti, kad vyrai yra tie, kurie smurtauja, arba kad moterys atlieka namų ruošos darbus.”
