Į Signatarų namus Vilniuje nuo antradienio grįžta Vasario 16-osios Akto originalas.
Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje – pagal sutarimą su Vokietijos archyvu, dokumentas kasmet kelis mėnesius turi „pailsėti“ nuo ekspozicijos.
Kaip ir kasmet nuo 2018-ųjų, Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bus eksponuojamas tame pačiame kambaryje, kur 1918 metų vasario 16 dieną jį pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba.
Signatarų namų vyresnioji muziejininkė Sandra Germanavičiūtė BNS sakė, kad dokumentas visada grįždavo prieš Vasario 16-ąją, bet šiemet planus pakoregavo karantinas ir jo suvaržymai muziejams – ekspozicijos pradžia sutampa su šio Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio atsidarymu.
„Būtent antradienį, tą dieną, kai atsidarome, parsivežame ir istorinį dokumentą. Griežta išankstinė registracija nebebūtina, galima bus ateiti ir be registracijos, tik tiek, kad lankytojų skaičius muziejuje yra ribojamas. Didesnių ribojimų nebėra, bet, aišku, yra pagrindinės priemonės, tie trys raktiniai žodžiai: kaukės, dezinfekcija, atstumai“, – BNS sakė muziejininkė.
Anot jos, vienu metu į Signataro namus užeiti galės iki 25 lankytojų.
Dokumentas liks muziejuje iki lapkričio 15-osios, kaip ir anksčiau, jis bus laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu. Aktas yra apdraustas, prie jo nuolat budi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį.
Vilniuje Vasario 16-osios Aktas turėtų būti eksponuojamas paskutinį kartą – pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje.
Iki šiol nesutarta, ar Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėtų likti Lietuvoje visam laikui.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
