Tūkstančiai žvakių kovo 21 dieną nušvietė Suomijos parlamento laiptus Helsinkyje, kai gyvybės gynėjai surengė viešą budėjimą, skirtą pagerbti dėl abortų prarastus vaikus.
Renginį organizavo Suomijos gyvybės gynimo organizacija „Oikeus elamaan ry“ („Teisė gyventi“). Budėjimo „Muistamme“ („Prisimename“) metu buvo uždegta 8 645 žvakės – po vieną už kiekvieną 2024 metais Suomijoje atliktą abortą.
Vienas renginio organizatorių Johannesas Laitinenas (Johanesas Laitinenas) sakė, kad apie 100 iš anksto atrinktų dalyvių buvo pakviesti uždegti žvakes – jie pasirinkti dėl asmeninio ryšio su vaikų netektimi dėl abortų. Plačioji visuomenė taip pat galėjo prisijungti prie žvakių uždegimo.
Uždegus žvakes, dalyviai tylos minute pagerbė mirusiuosius, o savanoriai liko budėti visą naktį, kol žvakės toliau degė Helsinkio centre.
Kalbėdama EWTN News, Suomijos gyvybės gynimo asociacijos pirmininkė Kirsi Morgan-MacKay (Kirsi Morgan-Makej) teigė, kad budėjimu siekta pagerbti negimusius vaikus ir atkreipti visuomenės dėmesį į abortų mastą šalyje. „Šis vaizdas palietė žmonių širdis ir galbūt privertė sustoti bei susimąstyti, kiek daug vaikų kasmet netenkama dėl abortų“, – įsitikinusi ji.
Pasak jos, renginiu taip pat siekta pripažinti dažnai nutylimą moterų ir šeimų, patyrusių abortą, skausmą.
renginiu taip pat siekta pripažinti dažnai nutylimą moterų ir šeimų, patyrusių abortą, skausmą.
Ji pažymėjo, kad renginyje dalyvavo įvairių krikščioniškų konfesijų atstovai – tai, organizatorių vertinimu, yra viltingas platesnio įsitraukimo ženklas. „Visada tikėjomės, kad Bažnyčios susivienys gindamos negimusių vaikų gyvybę“, – teigė ji, pabrėždama, kad abortas nėra vien politinis, bet ir „dvasinis, etinis bei moralinis klausimas“.
Su budėjimu susijusios maldos vyko ir Helsinkio Liuterio bažnyčioje, kur liuteronų, presbiterionų ir katalikų dvasininkai meldėsi kartu. Katalikų Bažnyčiai atstovavo Helsinkio vyskupijos generalvikaras Jeanas-Claude’as Kabeza (Žanas-Klodas Kabeza), perdavęs vyskupo Raimo Goyarrolos (Raimo Gojarolos) sveikinimą.
Nors Suomija garsėja stipria socialinės gerovės sistema, K. Morgan-MacKay pažymėjo, kad daugelis moterų, susiduriančių su neplanuotu nėštumu, vis dar patiria didelę vienatvę. „Daugelis moterų ir šeimų krizės metu lieka vienos“, – aiškino ji, pridurdama, kad paramos trūkumas dažnai jaučiamas net šeimos aplinkoje.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Suomijoje negimusių vaikų gyvybė dažnai nuvertinama, kai nėštumas yra nepageidaujamas. Tokiose situacijose moterys, patiriančios šoką, gali laikyti abortą „lengvu“ sprendimu, ypač kai medikamentinis abortas pateikiamas kaip paprasta procedūra.
K. Morgan-MacKay taip pat kritikavo liberalesnį abortų reguliavimą Suomijoje, ypač didesnį medikamentinio aborto prieinamumą, teigdama, kad moterys kartais spaudžiamos priimti skubotus sprendimus be pakankamo konsultavimo.
„Kartais sveikatos priežiūros sistema siūlo abortą kaip vienintelį sprendimą, – sakė ji. – Dažnai šioms moterims reikia laiko sustoti, viską apmąstyti ir sulaukti realios pagalbos.“
„Kartais sveikatos priežiūros sistema siūlo abortą kaip vienintelį sprendimą, – sakė K. Morgan-MacKay. – Dažnai šioms moterims reikia laiko sustoti, viską apmąstyti ir sulaukti realios pagalbos.“
Ji pridūrė, kad nors gyvybės gynimo judėjimas Suomijoje išlieka palyginti nedidelis, jis pamažu auga, didėjant supratimui apie abortų socialines ir asmenines pasekmes. Ypač ji išskyrė jaunimo, tarp jų ir jaunų vyrų, įsitraukimą.
Kalbėdamas EWTN News, Helsinkio vyskupas Goyarrola teigė tikintis, kad Suomija taps atviresnė gyvybės apsaugos vertybėms, nors abortas šalyje išlieka jautri ir dažnai nutylima tema.
Vyskupo pasisakymai turi papildomo svorio dėl jo medicininio išsilavinimo. Prieš stodamas į kunigystę jis studijavo mediciną ir chirurgiją Navaros universitete Ispanijoje, o nuo 2022 metų vykdo doktorantūros tyrimus paliatyviosios pagalbos srityje Rytų Suomijos universitete.
Remdamasis savo medicininėmis žiniomis, jis taip pat yra parašęs knygas „Ihmiselamaa aidin kohdussa“ („Gyvybė motinos įsčiose“) apie abortą ir „Arvokas kuolema“ („Orus gyvenimo pabaiga“) apie eutanaziją. Šios knygos įvertintos už tai, kad sudėtingus bioetikos klausimus pateikia suprantamai.
Pasak vyskupo, kalbant apie abortą būtina derinti aiškumą ir atjautą. „Manau, kad teigiama kalba iš tikrųjų pasiekia žmones ir atveria jų širdis apmąstymui, – sakė jis. – Bažnyčia gina gyvybę siūlydama realius sprendimus tikroms problemoms ir ieškodama būdų, kaip užkirsti kelią abortams.“ „Niekas nelaiko aborto džiaugsminga patirtimi“, – pridūrė jis.
Vertindamas platesnį kultūrinį kontekstą, vyskupas pažymėjo, kad Suomijoje abortas ilgą laiką buvo tabu tema.
„Abortas Suomijoje ilgai buvo tabu ir iš esmės toks išlieka“, – sakė jis, pridurdamas, kad viešos diskusijos dažnai apsiriboja „moters teise į savo kūną“. Vis dėlto, pasak jo, jaunoji karta vis dažniau linkusi apie tai kalbėti atviriau ir kelti rimtus klausimus.
Vyskupas taip pat pažymėjo, kad daugiau nei 90 proc. abortų Suomijoje atliekami dėl socialinių, o ne medicininių priežasčių, todėl būtina spręsti ir socialines šio reiškinio priežastis.
Jis ragino stiprinti švietimą, gerinti informacijos prieinamumą, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir didesnę atsakomybę bei paramą santuokai ir šeimai. „Siekiame puoselėti kultūrą, kuri vertina gyvybę, šeimą ir viltį“, – kalbėjo jis. „Tikiuosi, kad apie abortą ir gyvybę motinos įsčiose galėsime kalbėti be išankstinių nuostatų, racionaliai ir pagarbiai. Tik atviras dialogas leidžia geriau suprasti šio klausimo sudėtingumą ir ieškoti humaniškų sprendimų“, – pridūrė vyskupas.
