Lietuvai nuo praėjusio šeštadienio visiškai atsisakius rusiškų dujų, dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad tokiam žingsniui valstybė ruošėsi ne vienerius metus.
Interviu BNS jis teigė manantis, kad tai didžiulis pokytis, labai svarbus ir rimtas sprendimas.
Pasak Energetikos ministerijos, Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo „Gazprom“ dujų, o visą šalies poreikį nuo šiol patenkins Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
– Savaitgalį feisbuke rašėte, jog „buvo įsimintinai darbinga naktis ir šeštadienis“. Papasakokite, kodėl ta diena ir naktis buvo įsimintina.
– Tokiam momentui (rusiškų dujų importo nutraukimui – BNS) Lietuva ruošėsi ne vienerius metus, ir ta infrastruktūra, kuri pas mus yra, buvo pritaikyta darbui iš Rytų krypties į Vakarus ir kitas kryptis, ir darbui iš terminalo. Jeigu konkrečiai apie paskutinius sprendimus, tai bet kokiu atveju mes nuolat turime atlikti įvairius scenarijus, skaičiavimus sistemos, tą priežiūrą, koordinuotis ir su regiono partneriais, ir su ministerija, ir su „Klaipėdos nafta“, kad užtikrintume stabilų ir patikimą sistemos darbą.
Tiek tos nakties, tiek kitos dienos darbas, natūralu, buvo toks operatyvinis darbas, siekiant užtikrinti aiškų sistemos stabilumą, srautų suskaičiavimą, susiderinimą su visais klientais, kad visi gautų tai, ko reikia, ir tiek, kiek reikia. Toks operatyvinis mūsų darbas kolegų rankomis buvo atliktas tikrai kokybiškai.
– Kaip tai – rusiškų dujų importo stabdymas – atrodė techniškai?
– Prasidedant naujam mėnesiui buvo akivaizdu, kad nebeliko tokių realizuotinų srautų ir tas srautas tapo nulinis. Srautas iš Baltarusijos tolygiai mažėjo ir kadangi užsakymų transportuoti dujas į ateitį nebuvo, tas srautas liko tokio dydžio, kuris yra reikalingas tranzitui (į Karaliaučių – BNS) užtikrinti. Techniškai būna įvairiai – kartais reikia sklendes prisukti, kartais nereikia – čia jau detalės.
– Jūs žinojote, kad dujų nepirks „Ignitis“, apie ką įmonė jau buvo pranešusi, ar „Achema“ taip pat, kaip didžiausias „Gazprom“ dujų pirkėjas, buvo pranešusi jums, kad jų nebeperka? Taip pat ir mažesni tiekėjai?
– Taip.
– Šiam procesui, kaip suprantu, buvo ruoštasi iš anksto. Prieš kiek laiko žinojote, kad nuo balandžio niekas Lietuvoje nepirks „Gazprom“ dujų?
– Įvairius scenarijus mes skaičiavome jau seniai, keletą mėnesių, dėliojomės vienus ir kitus variantus. Paprastai dujų versle taip jau vyksta, kad visos detalės tampa aiškios tą pačią dieną, kai įvyksta kažkokie pasikeitimai. Balandžio pirmą dieną ir susidėliojo tie srautai ir nominacijos (dujų užsakymai – BNS) taip, kaip jie susidėliojo. Operatyvinio darbo šiek tiek buvo.
– Ar procesas buvo koordinuojamas kartu su latviais ir estais?
– Tiek, kiek reikėjo, sistemų valdymo centrai bendradarbiavo su aplinkinėmis šalimis, bet iš principo pirmiausia mes turėjome susitvarkyti ir susibalansuoti savo sistemą ir daugiausia mūsų darbas buvo orientuotas į darbą su „Klaipėdos nafta“ ir jos terminalu.
– Ar jūs žinojote, kad Latvija ir Estija nuo balandžio taip pat nebepirks „Gazprom“ dujų, kas daugeliui taip pat buvo naujiena?
– Kad yra apribotas dujų patekimas į Latviją ir Estiją dėl dujotiekio remonto, kuris iš Rusijos pusės vis dar vyksta, tai mes šitą informaciją žinojome.
– Bet ar jūs iki balandžio 1-os žinojote, kad Latvija ir Estija nutrauks dujų iš Rusijos importą?
– Konkrečiai mes nesikoordinavome dėl dujų importo į Latviją ir Estiją.
– Jums tai irgi buvo naujiena?
– Nepasakyčiau, kad naujiena, nes įvairių gandų buvo, bet kaip tai konkrečiai ir kada įvyks, mes tokių detalių neturėjome.
– Kas, jūsų žiniomis, lėmė, kad iki tol didžiausia rusiškų dujų importavusi „Achema“ nutraukė jų importą? Ar toks sprendimas priimtas dėl reikalavimo už dujas mokėti Rusijos rubliais, ar dėl karo Ukrainoje?
– Man sunku būtų turbūt svarstyti už tiekėjus, nes tuos sprendimus priėmė jie. Bet aš tiesiog konstatuoju faktą, kad situacija dabar yra tokia – tos dujos nebeperkamos ir mūsų nominacijų tarsi nėra. Tai dėl to turbūt būtų geriausia paklausti pačių tiekėjų. „Ignitis“ tą yra pranešęs ir viešai.
– Energetikos ministerija pranešė, kad tranzitas į Kaliningrado sritį dabar vyksta kitokiu techniniu režimu. Ar galite paaiškinti, koks tas režimas?
– Techninis režimas vyksta paprastai taip – labai svarbu, kad tas bendras dujų kiekis, kuris papuola į mūsų perdavimo sistemą, paros metu ir būtų paimtas kitoje pusėje – Karaliaučiuje. Valandos bėgyje tas kiekis gali šiek tiek svyruoti, technologiškai tai yra normalu, tačiau paros bėgyje kiekiai susidėlioja tokie, kad kiek pateko į Lietuvą dujų iš Baltarusijos perdavimo sistemos, tiek jų yra išimama Karaliaučiuje.
– Tai pats principas nesikeičia – jis toks ir iki šiol buvo? Tik tiek, kad tos dujos maišydavosi…
– Kai srautas buvo didesnis, jis gal šiek tiek kitaip buvo valdomas, bet esmė yra ta pati.
– Ar didžioji dalis iš Klaipėdos SGD terminalo transportuojamų dujų, kurios nereikalingos Lietuvos poreikiams, nuo balandžio keliauja į Inčukalnio dujų saugyklą?
– Dujas mes transportuojame pagal sistemos naudotojų užsakymus, tai natūralu, kad dabar, kadangi yra aprūpinami visi Lietuvos vartotojai, likutis keliauja į Inčukalnio požeminę saugyklą arba apskritai Latvijos kryptimi. Kur jos atsiduria paskui, nusprendžia dujų tiekėjai, parduodami dujas.
– Ar Inčukalnio dujų saugykloje yra „Gazprom“ dujų?
– Nežinau, kam tos dujos priklauso, tiesiog, šios dienos skaičiai yra tokie, kad saugykla užpildyta apie 34 procentus.
– Ar tai yra normalu?
– Pavasariui tai yra neblogas skaičius. Skirtingai nei daugybę metų iki tol, saugykla šiemet buvo pradėta pildyti vasario pabaigoje, iškart kilus karui, o ne po šildymo sezono.
– Tačiau turint galvoje, kad Latvija labiausiai buvo priklausoma nuo rusiškų dujų – „Gazprom“ yra „Latvijas Gaze“ akcininkas – kalbant apie bendrą Baltijos šalių dujų rinką, turbūt negalima sakyti, kad mes šiandien visiškai nebenaudojame „Gazprom“ dujų?
– Bendrą Baltijos rinką šiandien sunku dar įvertinti – aš dar tokių atsakymų neturiu. Situaciją stebėsime. Bet ką aš galiu pasakyti, kad per Lietuvą tos dujos nepatenka. Greičiausiai jos šiuo metu nepatenka ir per Latviją, nes dujotiekis (su Rusija – BNS) yra remontuojamas. Kaip bus ateityje – situaciją stebėsime.
– Nuo kada jis remontuojamas?
– Tiksliai nepasakysiu, berods, praėjusią savaitę.
– Tai galima sakyti, kad jau nuo praėjusios savaitės Baltijos šalys iš esmės buvo aprūpintos tik SGD dujomis?
– Iš esmės taip.
– O kai ateis žiema, kitas šildymo sezonas? Energetikos ministerija aiškina, kad jei pritrūktų Lietuvoje dujų, tada iš Latvijos ir Lenkijos galėtų atitekėti. Bet iš Latvijos jos tekės iš to paties Inčukalnio, kur jos atitekės iš Klaipėdos, o iš Lenkijos – dabar orientuojamės, kad iš mūsų tekės į Lenkiją dujos. Tai ar jos galės atgal tekėti?
– GIPL dujotiekis, kuris pradės veiklą gegužės 1 dieną, pritaikytas dirbti abejomis kryptimis ir dujų versle paprastai dujos teka ten, kur yra užsakymas, – į tą pusę. Matome, kad gali tekėti ne tik iš Lietuvos į Lenkiją, bet lygiai taip pat iš Lenkijos į Lietuvą ir į Baltijos šalis. Visos galimybės yra.
– O kokios dujos iš Lenkijos tekėtų? Lenkai juk vis dar importuoja „Gazprom“ dujas.
– Kiek man tekę skaityti Lenkijos spaudoje, tai sutartis su „Gazprom“, kuri baigiasi 2023 metų sausio 1 dieną, lyg ir nebus pratęsta, o Lenkija nemažai investuoja į savo terminalo išplėtimą ir į dujotiekį „Baltic Pipe“, kuris sujungs Lenkiją su Norvegijos šelfo dujomis. Tos naujos galimybės metų pabaigoje atsiras.
– Bet iki metų pabaigos, kol lenkai dar importuoja „Gazprom“ dujas, teoriškai gali būti, kad į Lietuvą pateks ir „Gazprom“ dujos?
– Tas miksas yra Lenkijoje įvairus, kokios ten konkrečiai molekulės papuls, labai sudėtinga pasakyti.
– O kaip jūs asmeniškai galvojate, ar užteks visoms trims Baltijos šalims Klaipėdos SGD terminalo? Kai kurie ekspertai sako, kad užteks tuo atveju, jei SGD terminalas dirbs maksimaliu technologiniu režimu, o tai neįmanoma, – jis negali dirbti 100 proc. pajėgumu. Tai faktiškai reiškia, kad neužteks terminalo visoms trims Baltijos šalims.
– Dėl terminalo pajėgumų galima būtų įvairiai svarstyti. Technologija tokia yra, kad kartais jai reikia remonto, kartais nereikia, tikėkimės, kad viskas vyks sklandžiai. Bet nepamirškime, turime ir terminalą, turime ir saugyklą (Latvijos Inčukalnio dujų saugykla – BNS), kurioje yra dalis dujų sukaupta. Turėsime ir jungtį su Lenkija. Skaičiuosime, dėliosime įvairius scenarijus su kolegomis šiaurėje nuo mūsų ir tada matysime, kaip tas ruduo ir žiema galėtų atrodyti.
Dar yra laiko, o mūsų pagrindinė dabar užduotis ir darbas yra kuo geriau aprūpinti mūsų sistemą ir kuo daugiau tų dujų transportuoti į regioną, kad dalis jų būtų padėta į saugyklą. Saugykla užtikrina didesnį saugumą ir sistemos balansą.
– Kiek reikėtų laiko, kad atsirastų antras SGD terminalas Estijoje ar Latvijoje? Kada greičiausiai jis galėtų atsirasti?
– Sudėtinga svarstyti, manau, kad „Klaipėdos naftos“ kolegos geriausiai atsakytų, bet, ko gero, yra įvairių technologinių sprendimų, kuriuos galima greičiau realizuoti įrengus tam tikrus inžinerinius dalykus, svarbiausia yra susirasti patį tą terminalą įsigyti ar jo nuomą, – patį laivą su išdujinimo įrangą.
– Tai nėra turbūt paprasta šioje situacijoje, turint omeny, kad kitos Europos šalys dabar bandys pasistatyti kuo daugiau SGD terminalų.
– Dirbant yra pasiekiamų dalykų.
– Tai pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai Lietuva užsuka „Gazprom“ kranelį. Kaip jūs įvertintumėt šitą sprendimą?
– Manau, kad technologiškai susitvarkysime, o rinkos santykiai, kuriuose esame ir pasaulinės dujų kainos importas ir mokėjimas tiek, kiek moka visi pasaulyje, ne daugiau, ir bus ta tendencija ateityje. Aš vertinu pozityviai, dirbsime taip, kad sistema veiks patikimai, o tiekėjai, manau, tikrai nupirks dujų tinkamomis kainomis, kurios yra visame pasaulyje.
– Ar esate tikras, kad visam laikui šitas sprendimas padarytas ir Lietuvai daugiau niekada neteks to kranelio atsukti?
– Sunku vertinti ir spekuliuoti labai toli į ateitį. Iš to, ką dabar turime, vertinčiau, kad mes galime dirbti su terminalu ir su kitomis infrastruktūromis, kurias turime prijungtas prie mūsų sistemos, papankamai patikimai ir stabiliai. Apie tai galime šnekėti. O kaip bus ateityje, sunku vertinti, nes nežinome, kas bus po kelerių metų ar po dešimties.
– Ar tai istorinis sprendimas, jūsų manymu?
– Akivaizdu, kad dujų nebepirkimas iš Rusijos yra tikrai didžiulis pokytis, o vertinant ir kontekstą, be abejo, tai labai svarbus ir rimtas sprendimas.
– Ačiū už pokalbį.
