Penktadienio, kovo 4-osios, šv. Kazimiero liturginio minėjimo dienos rytą paskambinome apaštališkajam nuncijui Ukrainoje arkivyskupui Visvaldui Kulbokui, kuris, kaip vienas iš nedaugelio diplomatinių atstovybių vadovų, per karą pasiliko savo poste – nunciatūroje Kijeve.
-Gyvename dar ne blokados sąlygomis, bet prie to artėjama. Neaišku, kiek tai užsitęs – dienas, savaites, ar mėnesius. Šiomis dienomis sunku ką nors daryti. Sulaukiame daug skambučių su klausimu, kaip laikomės. Mėginame suprasti, kaip laikosi Ukrainos vyskupai, kaip laikosi bendruomenės, tikintieji.
Taip pat daug klausimų, kur siųsti humanitarę pagalbą. Tai sunkiausias klausimas. „Caritas“ Lvivo pusėje mėgina veikti. Čia, vietoje, humanitarinė pagalba labiau vietinės reikšmės: kas neturi ko valgyti, eina pas kitus, eina į bažnyčias, į mečetes ir ten bendruomenės stengiasi kažkaip pasirūpinti. Iki šiol tam tikrais būdais atvežama į Kijevą kažkiek produktų.
Pagrindinis dalykas, aš manau, yra dvasinė kova. Kas gi yra karas? Blogis. Tačiau jis, bent šiuo metu, iššaukia gerą reakciją – maldos vienybę. Ją reikia tęsti, nes tikrai, kai mes tampame nuolankūs, ne arogantiški, bet broliai, tada karui, kaip šėtono išmislui, nebelieka ginklų.
Kaip jūs asmeniškai išgyvenate tai, kas dedasi aplinkui?
-Sulaukiu labai daug meilės, artumo, maldos. Dabartinė mano patirtis yra labai graži, ypatinga, nenusiperkama už jokius pinigus. Tai tikri gavėniški išgyvenimai. Tai vienybė su kenčiančiu Jėzumi. Aš norėčiau pakviesti kiekvieną lietuvį neužmiršti Rožinio maldos galios ir labai gerai žinoti, kad Jėzus jau nugalėjo bet kurį blogį, įskaitant karą. Kai mes, ypač per gavėnią, su juo susivienijame savo malda, savo nuolankumu, tada dalyvaujame jo pergalėje. Labai ačiū visiems už solidarumą, už buvimą kartu.
Kovo 4-ąją minėjome šv. Kazimierą, prašome jo užtarimo, kad karas kuo greičiau baigtųsi.
-Šv. Kazimieras – tai žmogus, artimas kitiems, vargšams, tiems, kurie stokoja globos, maldos žmogus – ne arogancijos, bet nuolankumo ir maldos. Matome, kokie yra užrašyti šv. Kazimiero stebuklai.
Beje, aš žinau ir visai nesenų stebuklų jo užtarimu, kurie net nėra viešai paskelbti. O istoriškai mes žinome ir prikėlimų iš numirusių, ir pagalbą kovose, netgi karuose. Jis, galime sakyti, – netgi mūsų karžygys. Šiandien ryte mes meldėme šv. Kazimierą: vesk, rodyk kelią ir užtark!
Dėkojame.
