Nors melomanai prognozavo, kad per sekmadienį Las Vegase (JAV) vykusią „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją triumfuos popmuzikos superžvaigždės, bet visiems nosis nušluostė džiazo atlikėjas Jonas Batiste’as (Džonas Batistas), parsivežęs namo penkias paauksuotas gramofono statulėles, įskaitant prestižinį apdovanojimą už geriausią metų albumą.
Atsiimdamas apdovanojimą už geriausią vaizdo klipą dainai „Freedom”, Batiste’as sakė, kad yra „labai dėkingas už dovanas, kurias man suteikė Dievas, ir už galimybę dalytis jomis dėl meilės žmonijai”.
Vienuolikoje kategorijų nominuotas J. Batiste jau buvo gavęs keturias gramofono statulėles, kai buvo netikėtai paskelbta, kad jis apdovanojamas už geriausią metų albumą.
Muzikantas, tęsiantis iškilios Naujojo Orleano muzikantų giminės tradiciją, anksčiau scenoje džiūgaujantiems žiūrovams pareiškė: „Tikiu tuo iki pat savo širdies gelmių: nėra jokio geriausio muzikanto, geriausio artisto, geriausio šokėjo, geriausio aktoriaus.“
„Muzika man yra dvasinė praktika”, – pabrėžė Batiste’as, atsiimdamas pagrindinį vakaro apdovanojimą už metų albumą „We are”.
„Tai albumas apie bendruomenę, buvimą kartu ir susidūrimą su gyvenime pasitaikančiomis situacijomis”, – pridūrė jis po ceremonijos.
Batiste’as savo muzikinę karjerą kuria jau daugiau nei dešimtmetį, kai pirmą kartą išgarsėjo grodamas su keliomis džiazo grupėmis. Nuo to laiko jis tyrinėjo įvairius muzikos žanrus, be kita ko, buvo vienas iš apdovanojimų pelniusio „Pixar” animacinio filmo „Soul” garso takelio kūrėjų.
„Tikiu, kad yra mūsų gyvenimo planas, esame čia dėl tam tikros priežasties”, – prieš šventę sakė muzikantas. „Žinoti, kad tiek daug žmonių jaučia džiaugsmą, meilę per mano muziką, yra fantastiškas dalykas”.
Ankstesniuose interviu Batiste’as yra atvirai kalbėjęs apie savo tikėjimą. „Nemėgstu satanistinės muzikos, nes esu krikščionis […] pakviesčiau mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų vakarienės, kad pamatytų, kaip man sekasi”, – sakė Batiste’as žurnalui „The Cut”.
Muzikos žurnale „Classical Voice” komentuodamas savo ankstesnį darbą, pavadintą „Meditation”, Batiste’as svarstė apie maldą ir poreikį atkurti tarpusavio ryšį.
„Kai kalbame apie maldą, tai kalbame apie ryšį su Dievu, savo gyvenimo Viešpačiu arba tuo, kas jus veda. Galiausiai tai yra santykis. Šiuo metu yra daug dalykų, kurie blokuoja mūsų srautą. Nesame susieti su Dievu, visuomene, vieni su kitais ir matome atsiradusius skirtumus.
Mano kuriama muzika yra būdas nušviesti kelią į tiesą apie tai, kas mes esame ir ko mums iš tikrųjų reikia”.
