Kada suaugę vaikai kalbasi su savo tėvais ar net seneliais, dažnai jiems būna sunku susikalbėti, nes kiekvienas iš jų gyveno ar gyvena skirtingais laikotarpiais, turi skirtingas vertybes, patirtis ir supratimą. Taigi, kiekvienai kartai yra būdinga tam tikra kultūra, elgesys ar mąstymas.
Skaitydami Evangeliją pagal Matą, mes išgirstame panašų klausymą, kada Jėzus paklausė minios: „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą?” (Mt 11,16). Įdomu, su kuo galėtume palyginti mūsų kartą, kokioje kultūroje mes gyvename? Kultūra – tai vyraujantis žmonių gyvenimo būdas, stereotipinė elgsena, vertybės ir tam metui charakteringa gyvenimo patirtis. Taigi, kultūra atspindi šiuo metu gyvenančių žmonių mąstymo būdą, vertybes, elgsenos modelius, jausmus ir požiūrį. Taigi kokioje kultūroje mes gyvename?
Šiandien mūsų gyvenimo kultūrą veikia dvi esminės jėgos, kurios, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti labai priešingos ir nesuderinamos, tačiau jos turi bendrą šaltinį. Šiandien mus stipriausiai veikia, spaudžia, skatina bei motyvuoja baimės ir sėkmės jėgos, arba kitaip tariant, mes gyvename baimės ir sėkmės kultūrų santuokoje.
Baimės kultūra
Baimės kultūra šiandien yra pagrindinė mūsų elgsenos, mąstymo, vertybių pasirinkimo ir motyvacijos jėga. Ją galime sutikti visur, pradedant masinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, socialiniais tinklais, švietimu, baigiant šeima ir bažnyčia. Taip pat baimės kultūra skverbiasi ir į krikščionišką gyvenimą bei bendruomenes.
Baimė skatina ir motyvuoja žmones slėptis nuo sunkumų, bėgti nuo problemų, priimti gynybinę gyvenimo poziciją, ruoštis nesėkmėms ir bėgti nuo atsakomybės. Paveiktas masinių informacijos priemonių krikščionis gali ne tik, kad bėgti nuo asmeninės atsakomybės statydinant santykius su Viešpačių ir su žmonėmis, bet ir mąstyti apie Dievo valią, kaip apie sunkiai suprantamą ir neįmanomą pasiekti dalyką.
Pagrindinis klausimas krikščionio galvoje būna: „Kaip tiksliai žinoti Dievo valią konkrečioje gyvenimo situacijoje, jei aš esu toks netobulas, turiu didelių trūkumų, matau savo slaptus paklydimus? Kaip aiškiai girdėti Dievo balsą tokioje triukšmingoje visuomenėje, pilnoje neužtikrintumo, baimių, gąsdinimų, abejonių ir išplautų bei blankių nuomonių?“ Baimė nori visiems įtikti, būti visiems mandagi ir gera, todėl krikščionio gyvenime baimės kultūra išplauna paprastą tikėjimą geruoju Ganytoju, nuoširdų troškimą girdėti Dievo balsą, atpažinti Šventosios Dvasios vedimą ir sekti paskui Jėzų.
Skaitydami Apaštalų darbuose apie pirmosios Bažnyčios gyvenimą, mes sunkiai galime surasti jų abejones ir neužtikrintumą Dievo valia ir Viešpaties meile, nors jie gyveno baisesnėse sąlygose ir priešiškesnėje aplinkoje. Vis dėlto, jie turėjo tikėjimo drąsą eiti į priekį ir nugalėti sunkumus. Juokinga, bet, galbūt, jie nežiūrėjo tiek daug YouTube kanalų ir neturėjo tiek daug informacijos apie ciesoriaus planuojamus krikščionių persekiojimus.
Vietoje „žinių“ kanalo, jie namuose klausydavo ir patys pasakodavo apie šviežius Dievo jėgos liudijimus, o Dievo veikimas tarp jų nebuvo deficitinė prekė ar malonus prisiminimas iš „senų gerų“ laikų. Taigi, baimės kultūra krikščionį uždaro į abejonių, neužtikrintumo ir nevisavertiškumo kampelį, kuriame nėra aišku, kokia Dievo valia, ką apsirinkti ir kaip žinoti, kas bus ateityje.
Sėkmės kultūra
Kaip jau minėjome, kita mūsų kartą formuojanti jėga yra sėkmės kultūra. Nors iš pirmo žvilgsnio sėkmė atrodo tokia priešinga baimei, tačiau, tiek sėkmė, tiek baimė, turi tą patį šeimininką. Vis dėlto, sėkmė turi gražesnį ir patrauklesnį rūbą arba pakuotę, todėl atrodo ne taip atgrasiai, kaip baimė.
Sėkmė taip pat yra būdas slėptis nuo atsakomybės, bėgti nuo sunkumų ir laukti „laimingo atsitiktinumo“, kuris išspręs visas problemas. Tiek sėkmė, tiek baimė, ieško kaltininkų ir už gyvenimo sunkumus, rutiną, problemas ir buitį apdovanoja aplinkinius kaltinimais ir pasmerkimais. Sėkmės kultūra yra silpnos ir įbaugintos visuomenės „gelbėjimosi ratas“ arba nuskausminamieji vaistai.
Ta pati baimė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, mokytis, augti ir kurti yra uždaroma į sėkmės laukimą, kada iškris laiminga skaičių kombinacija, kada susiklostys palankios aplinkybės. Kaip ir baimės kultūra, sėkmės kultūra randa kelią ir į krikščioniškas bendruomenes.
Išoriškai palaiminto gyvenimo sindromas tampa siekiu ir pasiteisinimu dėl tinginystės, nekantrumo, nesugebėjimo ir nenoro atleisti, bendrauti ir rūpintis, tiek šeimos nariais, tiek ir aplinkiniais. Atsakomybė už Dievo valios ieškojimą, sekimą paskui Jėzų užkraunama pastoriui, bendruomenei, šeimos nariui, o nepavykus – Dievui, kuris turėtų viską išspręsti remdamasis krikščionio atkakliu maldos gyvenimu.
Dangaus Karalystės kultūra
Vis dėlto, krikščionis pašauktas gyventi Dangaus Karalystės kultūroje, todėl Jėzus tiek daug palyginimų sakė apie Dangaus karalystę, parodydamas, kad Dievo vaikams būdingas kitoks mąstymo būdas, kitoks elgesio modelis ir kitokia kultūra.
Ir tai nėra šabloniškas religinis rėmas įspraudžiantis krikščionį į stačiakampį iš keturių kraštinių: Biblija, malda, bažnyčia, tarnavimas. Jėzus, kalbėdamas apie Dievo karalystę ir aiškindamas, kaip ji veikia ir kokią kultūrą ji atneša, visų pirma, akcentuoja vidinį pasikeitimą, kuris įvyksta dėl gyvo santykio ir bendravimo su Viešpačiu.
Viešpats taip pat akcentuoja ne išorinį parodomąjį religinį gyvenimą, bet slaptą širdies pasaulį su vidiniais pasirinkimais ir požiūriu, kur santykis su Viešpačiu ir santykis su artimaisiais yra Dievo karalystės veikimo pagrindinis laukas. Šiame lauke būna visko – tiek gerų ir palaimintų sezonų, tiek ir sunkių bei problemiškų laikotarpių.
Dangaus Karalystė kviečia ne ignoruoti, slėptis ar iškęsti sunkumus, bet drąsiai žengti į priekį ir mokytis kasdieninėse gyvenimo situacijose. Viešpats skatina nebijoti prisiimti atsakomybę ir mokytis priimti sprendimus, kurie būtų įkvėpti Dievo vaikų laisvės, bet ne vergo baimės suklysti. Vergas visada ieško užduoties, bet sūnus – santykių.
Dangaus Karalystė yra ne užduočių, darbų ir pasiekimų Karalystė, bet santykio tarp Tėvo ir sūnaus karalystė. Dangaus Karalystė yra ne atsitiktinė sėkmė ar lengvai surasta prekė, bet atsakomybė ir pastovumas. Ji kviečia ne vergauti ir tapti paklusniais Dievo robotais, bet atspindėti Jį mokantis ir kuriant su drąsa ir meilė.
Laidos įrašas
