Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmėsi iniciatyvos parengti studiją, kam ateityje turėtų būti panaudotas Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimo kompleksas.
„Genocido centras nutarė, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip šis unikalus miesto centre esantis pastatas galėtų pasitarnauti pasakojant būtent laisvės kovų istorinę atmintį“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
LGGRTC vyresnysis patarėjas Algis Vyšniūnas per komisijos posėdį akcentavo, kad negalima praleisti progos panaudoti tokį unikalų objektą puikioje miesto vietoje.
„Nežinau, kur beturėsime 2,5 hektaro ploto su tokia istorija. Reikia labai geros vizijos“, – teigė jis.
Anot profesoriaus, vizijos rengimas tik pradedamas. Kol kas išanalizuota Turto banko užsakyta galimybių studija ir atkreiptas dėmesys, kad joje iš esmės neaptartas istorinės atminties įprasminimo aspektas.
„Projektas aiškiai orientuotas į finansinį, investicinį aspektą, jame visiškai nėra istorinės atminties elementų, net požymių. Jie atsitiktiniai, smulkūs“, – kalbėjo A. Vyšniūnas.
„Akivaizdiai neįvertintas šio kalėjimo unikalumas, istorinė reikšmė Lietuvai“, – sakė jis.
Genocido centro patarėjas pabrėžė, kad Lukiškių kalėjimas nėra „eilinis kriminalinis kalėjimas“.
„Mūsų atveju tai istorijos epicentras, skausmingos istorijos, kurios dar nesuvokiame iki galo“, – tvirtino jis.
A. Vyšniūno teigimu, Genocido centras siūlo parengti Lukiškių kalėjimo įveiklinimo galimybių studiją istorinės atminties aspektu.
„Tas kompleksas buvo epicentras, iš kurio formuoti etapai į gulagą, į Sibirą, į Panerius ir į Tuskulėnus, ir į KGB rūmus, kur sušaudo. Turime kelis momentus – partizanų Lietuva, gulago Lietuva, sušaudyta Lietuva“, – dėstė jis.
Pasak profesoriaus, rengiant galimybių studiją taip pat reikėtų įvertinti ir įtraukti visą teritoriją – Lukiškių kalėjimo kompleksą, KGB rūmus ir Lukiškių aikštę.
Profesorius akcentavo, kad galvojama ne apie paprasto muziejaus kūrimą, o daugiafunkcinio, daugiakultūrinio centro.
„Turime retą atvejį – tokio dydžio kompleksą tokioje vietoje, todėl reikia padaryti šiuolaikinį kompleksą, istorinės atminties, kultūros, edukacijos, mokslo centrą“, – tvirtino jis.
„Per kalėjimo kompleksą yra būdas pažvelgti į visą istorinės atminties informatyvumo aspektą“, – sakė A. Vyšniūnas.
P. Kuzmickienė ragino kuriant galimybių studiją įtraukti „Miško brolių“ draugijos sukauptą archyvą.
„Reikia nepamiršti, kad turime „Miško brolių“ draugijos situaciją, Albino Kentros sukurtą archyvą. Taip pat turime galvoti ir apie Komunizmo aukų, šio totalitarinio režimo pristatymo galimybes“, – sakė ji.
Seimo vicepirmininkas liberalas Vytautas Mitalas siūlė atsižvelgti į šiemet jau įgytą patirtį panaudojant Lukiškių kalėjimo erdves.
„Man labai patinka žiūrėti į tai, kas vyksta ten dabar, kaip visiškai drastiškai prisijaukinama ta erdvė. Vyksta ekskursijos po labai sudėtingas ir šiurpias vietas, bet kartu vyksta ir jaunimo pasirodymai, atrandamos istorijos, kaip sovietmečiu toje cerkvėje veikė klubas“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, Lukiškių kalėjimo erdvėje galėtų būti integruoti ir istorinės atminties, ir edukacijos, ir kultūros elementai.
„Manau, kad Vilniaus miestas nusipelnė turėti labai įdomų švietimo centrą, kuris gali pretenduoti į tą vietą ir labai gerai derėtų, ir turėtų istorinį poskonį, bet nebūtinai tik istorinį, ten galėtų būti daugelis kitų dalykų. Galų gale ir kultūrai ten galima rasti vietos“, – tvirtino V. Mitalas.
Lukiškių kalėjimas Vilniuje pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1904 metais. Per visą egzistavimo laiką pastato paskirtis nesikeitė. Čia kalinti ne tik kriminaliniai nusikaltėliai, bet ir politiniai kaliniai, iš tremties pabėgę asmenys.
Kompleksą sudaro šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.
Kaip laisvės atėmimo įstaiga kompleksas naudotas iki 2019-ųjų vasaros, tada iš jo iškeldinti paskutiniai kaliniai.
Dabar Lukiškių kalėjimo patalpos priklauso Turto bankui, tad sprendimą dėl jo ateities turės priimti Vyriausybė.
Šių metų kovą Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo vienintelė jo dalyvė renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė. Nuomos sutartis galioja iki 2023 kovo pabaigos.
