Gender ideologija („translyčių asmenų revoliucija“) skatina klaidingą žmogaus viziją, radikaliai prieštaraujančią krikščioniškajai antropologijai. Per pastarąjį dešimtmetį gender ideologija persmelkė vakarietišką kultūrą ir padarė didelę įtaką mūsų kalbai, įstatymams ir pagrindinėms socialinėms institucijoms, ypač mokykloms ir universitetams. Dėl to kilę kultūriniai ir teisiniai pokyčiai dramatiškai verčia keisti visų katalikų, ypač paauglių, požiūrį ir patirtį seksualumo ir tapatybės klausimais.
Todėl daugelis katalikų išpažįsta įsitikinimus, labiau atspindinčius juos supančią populiarią kultūrą nei katalikų mokymą. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus 68 % JAV katalikų teigia, kad jie labiau palaiko „translyčių asmenų teises“, o 53 % teigia, kad jiems būtų „daugiau ar mažiau priimtina turėti translytį vaiką“.
„Pew Research Center“ (nepriklausomas Amerikos mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Vašingtone – red. past.) 2017 m. pranešė, kad tik nedidelė dauguma (51 %) katalikų mano, kad „vyro ar moters lytis yra nulemta tik gimus“. Beveik pusė (46 %) katalikų pritaria teiginiui, kad asmens, kaip vyro ar moters, tapatybė „gali skirtis nuo realios lyties“, nepaisant to, jog nekintamas lyties (vyro ar moters) pobūdis yra biologinis faktas.
Tokia plačiai paplitusi sumaištis dėl tiesos neišvengiamai paveikia katalikiškas institucijas, siekiančias būti ištikimoms savo katalikiškam identitetui ir misijai. Institucijos, pvz., mokyklos, turi užtikrinti, kad lyderiai (administratoriai, valdybos nariai, dvasininkai ir kt.) ir personalo nariai (pasauliečiai, mokytojai, patarėjai ir kt.) būtų gerai suformuoti, sąmoningi, motyvuoti katalikai, atsidavę savo misijai, bei būtų pasirengę reaguoti į dabartinius gender ideologijos keliamus iššūkius. Lyderystės formavimas yra ypač svarbus atsižvelgiant į kultūros poveikį šeimoms ir paaugliams. Plintant kultūrinei painiavai, katalikų jaunimas ir šeimos gali besąlygiškai įsisavinti klaidinančius gender ideologijos principus.
Dauguma paauglių yra pasinėrę į žiniasklaidos, pramogų kultūros ir vartotojišką aplinką.
Jaunimo kultūra yra ypač problemiška. Dauguma paauglių yra pasinėrę į žiniasklaidos, pramogų kultūros ir vartotojišką aplinką, kuri pripratina prie „translyčių“ ir „nebinarinių“ tapatybių kaip normos, ir primygtinai siūlo jaunimui būti entuziastingais LGBTQ judėjimo „sąjungininkais“. Katalikų mokiniai mokykloje, turi sugebėti laviruoti jiems jau nuo vaikų darželio primetamoje švietimo aplinkoje.
Ši sistema mokymui pasitelkia „integruotą“ terminologiją, įvardžius ir vaizdus; sveikina mokinius, kurie „pasidaro“ „translyčiais“ arba „nebinariais“; ir reikalauja, kad visi mokiniai turėtų išsitirti savo „lyties tapatybę“. Vaikų ir paauglių, kurie laikomi translyčiais, skaičius labai išaugo, ypač per pastaruosius penkerius metus. Vis didesnė tikimybė, kad eilinis mokyklos mokinys pažįsta translyčio tapatybės savyje ieškančių bendraamžių. Mokiniai gerai supranta, kad turi būti malonūs ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą; tačiau translyčius dalykus teigianti mokyklų aplinka vis labiau moko mokinius, kad būdami atjaučiantys, malonūs ir įtraukūs, jie ne tik turi priimti, bet ir palaikyti visas „seksualines ir lyties tapatybes“ kaip įprastas ir sveikas.
Gender ideologiją patvirtinanti aplinka neišvengiamai įtraukia kitus į „translyčio“ žmogaus naratyvą, priverčia kitus sutikti su „translyčio“ ar „nebinarinio“ asmens tapatybe. Mokiniai gali susidurti su nemalonia tikrove, kad jei nepritars kažkieno „translytei“ tapatybei, jie bus pažeminti socialiniuose tinkluose, bus apkaltinti „neapykantos ir patyčių kalbos“ skleidimu.
Svarbu suvokti žalą, kylančią iš kultūros, susijusios su gender ideologija. Ji nesuderinama su krikščioniškąja antropologija ir katalikų mokymu. Šių problemų turintiems žmonėms (ir jų šeimoms) yra reikalinga ypatingo jautrumo, įžvalgumo, atsargumo ir meilės reikalaujanti sielovada. Jaunimas, ypač tas, kuris yra pažeistas jau egzistuojančių psichinių sveikatos problemų, autizmo ar traumuojančių išgyvenimų, gali būti įtikintas, kad dėl jų „lyties tapatybės“ reikia „pereiti“, modifikuoti kūną destruktyviais ir žalingais būdais.
Bet kokio amžiaus katalikai, kurie priima gender ideologiją, ilgainiui gali atmesti krikščionišką antropologiją ir būti mažiau atviri katalikų doktrinai ir moralės mokymui. Tik nuosekliai ir aiškiai pateikta tiesa apie žmogaus asmenį gali duoti šviesos ir padėti matyti tiesų kelią. Katalikiškos institucijos vis labiau susidurs su specifiniais iššūkiais, kadangi jos siekia išlaikyti katalikišką tapatybę ir misiją bei perduoti Kristaus meilę ir pagarbą visiems asmenims.
