Gailestingumo sekmadienis, švenčiamas antrąjį Velykų sekmadienį, kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones iš naujo atrasti Gailestingumo žinią kaip esminę krikščioniškojo gyvenimo šerdį. Vilniuje ši šventė išgyvenama ypatingai – Dievo Gailestingumo šventovė tampa tūkstančių piligrimų traukos centru. Būtent čia saugomas originalus Gailestingojo Jėzaus paveikslas ir būtent Vilniuje glūdi šios šventės ištakos.
Arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžia ypatingą Vilniaus vietą Gailestingumo žinios istorijoje: „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos pritraukia milijonus piligrimų iš viso pasaulio. Mes čia, Vilniuje, turėjome paties Jėzaus apsireiškimą. Tai itin retas dalykas.“
„Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė,“ (Dienoraštis, 299) – šiuos Jėzaus žodžius kartu su prašymu nutapyti Jo paveikslą šventoji Faustina Kovalska išgirdo 1931 m., dar būdama Plocko vienuolyne. Vėliau šis prašymas buvo ne kartą primintas, o 2000 m. balandžio 30 d. Jonas Paulius II, paskelbęs seserį Faustiną šventąja, įsteigė Gailestingumo šventę visai Bažnyčiai.
Šios reikšmingiausios šventės link veda visa Gailestingumo savaitė, kurią pradedame švęsti Velykų sekmadienį. Tikintieji kviečiami dalyvauti šv. Mišiose, maldose ir kitose veiklose. Šventės išvakarėse, šeštadienio vakarą, vyksta ekumeninė Šviesos kelio procesija nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės.
„Šeštadienio vakarą, kai ruošiamės Gailestingumo sekmadieniui, tradiciškai keliaujame ekumeniniu Šviesos keliu: tūkstančiai žmonių su žvakėmis rankose nuo Aušros vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės su malda ir giesme liudija prisikėlusį Kristų. Dėl šio sekmadienio į Lietuvą plūsta ir piligrimų bei žurnalistų iš įvairių pasaulio vietų“, – sako šventovės rektorius kun. Povilas Narijauskas.
Štai viena tokių piligrimių, amerikietė Adriana, atvykusi į Vilnių dėl šio Gailestingumo sekmadienio, dalijasi: „Galvodavau, kad gailestingumas yra visur, visose bažnyčiose, tačiau troškau išvysti Gailestingojo Jėzaus paveikslo originalą, prisiliesti prie gailestingumo ištakų, miesto, kur buvo apsireiškęs pats Jėzus.“
Šiemet Gailestingumo sekmadienis įgyja išskirtinę reikšmę, nes jis minimas Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso kontekste. Kongresas suburia tikinčiuosius iš įvairių šalių bendram tikslui – gilinti supratimą apie Dievo gailestingumą ir jo aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje. Renginiai, konferencijos, maldos, susitikimai ir liudijimai tampa erdve dialogui, vienybei ir dvasiniam atsinaujinimui.
Gailestingumo sekmadienis primena, kad gailestingumas nėra vien religinė sąvoka – tai gyvas santykis su kitu žmogumi, kvietimas atleisti, padėti ir kurti tiltus ten, kur vyrauja susiskaldymas. Šiandien, kai pasaulis susiduria su socialiniais, ekonominiais ir geopolitiniais iššūkiais, Gailestingumo žinia yra ypač aktuali.
Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso šūkis: „Statykime Gailestingumo miestą“ kviečia ne tik apmąstyti Dievo gailestingumą, ne tik jį patirti, bet ir liudyti. Kiekvienas galime tapti gailestingumo apaštalu savo kasdienybėje.
