Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.
Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.
Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį taip pat aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija.
Energetikos viceministro Albino Zananavičiaus teigimu, sprendžiant dėl sinchronizavimo su Europa svarstomi įvairūs variantai – tarp jų ir vienašališkas Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties.
Pasak užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės dėl ankstesnio pasitraukimo iš BRELL sistemos neturi poveikio Lietuvos diplomatiniams santykiams su Latvija ir Estija.
Dabar Lietuvai siekiant anksčiau nei sutarta – jau 2024 metų vasarį – atsijungti nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos (BRELL), sprendimas dėl to turi būti būti priimtas rugpjūtį. Estijai ir Latvijai delsiant, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusį pirmadienį sakė, kad vienai Lietuvai to padaryti nepavyks.
Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Europa
Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras praėjusią savaitę pareiškė, jog atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Europa. Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas dar šiemet.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“.
Birželio viduryje Seimas priėmė teisines sąlygas greitesniam Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa – 2024-ųjų pirmoje pusėje – sudarančias įstatymų pataisas.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
