Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų.
Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.
„Įvertinant trumpai – nebloga reforma, kuri pirmą kartą pagaliau yra kompleksiška ir netraukiama iš kepurės, bet, vis dėlto, taisytina daugeliu požiūriu. Klausimas, ar pakaks politinės valios visiems geruoju susitarti ir judėti į priekį“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą užsiimantiems individualia veikla, jei per mėnesį pajamos viršija 3 tūkst. eurų.
Nepritaria individualios veiklos apmokestinimui
„Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas, nes šią mokesčių reformą, jei ją vertinti kaip kompleksą, reikia vertinti trim aspektais. Pirma: ar ji prisideda prie mūsų investicinio patrauklumo ir ekonominio augimo, antra, ar ji sukuria daugiau teisingumo, ir trečia, ar ji nepažeidžia pažeidžiamų visuomenės grupių“, – interviu TV3 televizijai trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, individualia veikla užsiimantys žmonės prisiima „nemažai rizikos“.
„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, – ragino jis.
„Yra ten gerų elementų, šito neslėpsiu – manau, kad mokesčių progresyvumas, pagal principą „progresiniai tarifai“, priklausomai ne nuo veiklos rūšių, o nuo pajamų dydžio (…), manau, šioje vietoje, tai yra teisingas sprendimas, nes žmonės, kurie uždirba nemažai iš kapitalo prieauglio, iš dividendų – jie viską sumuosis ir pereis į aukštesnę apmokestinimo grupę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat sveikino sprendimus, kuriais „išsaugome investicijų lengvatą pelnui“, sakydamas, kad ją „būtinai reikėjo pratęsti“ siekiant pritraukti investuotojus nepalankioje geopolitinėje aplinkoje.
Kartu jis kritikavo siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio.
„Nekilnojamojo turto mokestis, toks, koks jis yra pasiūlytas, mano nuomone, nėra priimtinas, nes jis susiveda į vieną medianą ir tai paliestų, žvelgiant per trečiąjį mokesčių reformos kriterijų, pažeidžiamų visuomenės grupių padėtis, tai vis dėlto būtų pernelyg skaudus smūgis mūsų pensininkams, kitoms visuomenės grupėms. Dėl to siūlytumėme medianą padidinti iki 1,5“, – kalbėjo jis.
Teiks siūlymus dėl NPD, pensijų fondų
Pats prezidentas sako siūlysiantis didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį auginantiems vaikus, taip gerinant padėtį šeimoms. Taip pat – dėl antrosios pensijų pakopos, suteikiant žmonėms galimybę išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų.
„Dėl to siūlome padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį už kiekvieną vaiką šeimose, kurios augina vaikus. Manau, kad tai galima būtų susigrąžinti kaip mokesčio permoką metinės pajamų deklaracijos metu“, – kalbėjo prezidentas.
„Aš galvoju, nors tai ir nėra susiję su pačia mokesčių reformą, norėtumėme pasiūlyti ir dėl antrosios pensijų pakopos sprendimą suteikti galimybę žmonėms išimti 25 procentus antrojoje pakopoje sukauptų lėšų, kad jie galėtų įvertinę konkrečias gyvenimo aplinkybes turėti tam tikrą lankstumą ir nesijausti tame uždarame aptvare, iš ko negali išeiti jokiomis sąlygomis“, – sakė G. Nausėda.
Finansų ministerijos antradienį pristatytuose mokestiniuose siūlymuose Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui per 2025-2026 metus.
Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių, nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU būtų taikomas papildomas 7 proc. tarifas.
Tarp siūlymų – ir nekilnojamojo turto mokestis, kuris būtų skaičiuojamas nuo vidutinės būsto vertės kiekvienoje savivaldybėje. Būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento. Ministerijos skaičiavimais, tokį mokestį mokėtų apie pusė šalies gyventojų, jis per metus vidutiniškai siektų 14 eurų.
