Pirmalaikius Seimo rinkimus valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo rengti rugsėjo mėnesį.
Konservatorių vadovas pirmadienį laišku kreipėsi į parlamentinių partijų vadovus, antradienį kviesdamas Seime susitikti ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.
„Mano nuomone, sprendimą Seime dėl pirmalaikių rinkimų galėtume priimti per artimiausias kelias savaites bei pačius rinkimus organizuoti šių metų rugsėjo mėnesį“, – sakoma laiške.
Laišku G. Landsbergis taip pat dėkoja „socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų partijų atstovams, viešai jau išsakiusiems palaikymą ir pasiryžimą balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus“.
„Tikiuosi, kad ir balsavimu patvirtinsite savo viešą laikyseną“, – sako konservatorių vadovas.
Pasak G. Landsbergio, Seime projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų planuojama registruoti per artimiausias savaites, o balsuoti dėl jo – iki sesijos pabaigos
„Greičiausiai kvietimas išeis jau šiandien frakcijoms rinktis ir tartis dėl kitų žingsnių. (…) Manytume, kad pats nutarimo projektas gali būti registruotas labai greitai, turbūt kalbame apie savaičių klausimą“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras.
„Balsavimas turėtų vykti ne vėliau kaip sesijos pabaiga“, – pridūrė jis.
TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.
Konservatorių prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, taip pat ir kultūros bei finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Tuo tarpu G. Lansbergis pabrėžia, jog tai ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.
Savo laiške jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien visų be išimties Lietuvos politinės valdžios šakų atstovai – nuo savivaldos, Seimo, Vyriausybės iki šalies prezidento turi iššūkių, siekdami atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus“.
„Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Yra dar daug neatsakytų klausimų ir dėl prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo“, – rašoma laiške.
Anot jo, dėl to reikia Seime priimti pataisas dėl savivaldybių tarybų apmokėjimo ir veiklos išlaidų ir taip pat „perkrauti Lietuvos parlamentinę politinę sistemą, atnaujinti Lietuvos piliečių suteikiamą pasitikėjimo mandatą“.
Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų.
„Premjerė taip pasakė, ir aš ją palaikau“, – sakė G. Landsbergis.
I. Šimonytė dar nėra atsakiusi, ar tenkins šį pareiškimą. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
