Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako vertinantis tai, kad streiką reikalaudami spartesnio atlyginimų kėlimo pradėję mokytojai svarsto galimybę grįžti į mokyklas.
„Tie, kurie pasirinko streiko kelią, vertinu, kad pradeda galvoti, kad reikėtų grįžti į mokyklas, nes suprantam, kad kuo ilgiau streikas tęsis, tuo labiau ugdymo kokybė nukentės“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė G. Jakštas.
Mokytojai spręs dėl streiko pertraukos
Rugsėjo 29 dieną streiką pradėję Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vienijami mokytojai ketvirtadienį spręs, ar daryti streike pertrauką iki lapkričio pabaigos, kai Seime į pabaigą eis biudžeto svarstymas.
Ministras skartojo, kad daugiau lėšų, nei kitąmet numatyta švietimui, jau nebus, ir esant tokiai situacijai streikas nebetenka prasmės.
„Dėl finansinių galimybių, jos yra (išnaudotos – BNS) maksimalios, suprantam, kad kitais metais daugiau lėšų nebus. Mano supratimu, streikas, kai pagrindinis keliamas tikslas yra darbo užmokesčio didinimas, tokiu tempu, kuriam tiesiog fiziškai nėra lėšų, tampa betiksliu“, – kalbėjo ministras.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
LŠDPS toks variantas netenkina, dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų nuo rugsėjo pabaigos tęsia streiką, reikalaudami atlyginimus kelti dukart po 15 procentų: nuo sausio ir nuo rugsėjo.
Ministras: kelti atlyginimus 1 proc. reikia 20 mln. eurų
Ministerija kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu. Ministro teigimu, norint švietimo darbuotojų atlyginimus kelti vienu procentu, tam reikia 20 mln. eurų per metus.
Pristatydamas švietimo lėšų paskirstymą G. Jakštas teigė, kad Lietuvos švietimui skiriamas finansavimas jau kitąmet viršys Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau pagal švietimui skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Lietuva atsilieka dėl mokesčių sistemos, perskirstant sąlyginai nedidelę BVP dalį.
Ministerija kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu
„Egzistuojant tokios sąlygomis, kokios yra, mes pasiekiame lubas, kiek mes iš surinktų mokesčių galime skirti švietimui, kitais metais pasiekiant 5,3 proc. nuo BVP ir jau pakankamai reikšmingai aplenkiant į ES vidurkį. Norint toliau investuoti, reikia galvoti, kaip Lietuvoje surinkti daugiau mokesčių“, – kalbėjo ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime nurodo, jog prognozuojama, kad šiemet švietimo išlaidos sudarys 4,9 proc. šalies BVP.
Anot pranešimo, iš 1,2 mlrd. eurų valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms skiriamų mokymo lėšų 98 proc. tenka pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui.
Švietimui kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais. Didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.
Vyriausybė biudžetą Seimui pateikė antradienį, po pateikimo daroma dviejų savaičių pertrauka, kol jį svarsto Seimo komitetai. Numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14-ąją, antrasis – lapkričio 23-ąją, o jį priimti ketinama iki gruodžio 5-ąją.
Keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusią savaitę su ŠMSM sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.
