Georgas Gänsweinas, apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėms ir ilgametis asmeninis popiežiaus Benediktas XVI sekretorius, sako, kad šiandien jis meldžiasi jau ne už mirusį pontifiką, o jam pačiam, prašydamas užtarimo. Arkivyskupas taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu bus pradėta Benedikto XVI beatifikacijos byla.
Apie tai jis kalbėjo sausio 7 dieną renginyje, kurį katalikiškas žurnalas „Kelionė“ surengė Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Susitikimo metu arkivyskupas dalijosi asmeniniais apmąstymais apie savo naują diplomatinę tarnystę Baltijos šalyse, Kalėdų šventimą Lietuvoje ir dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su Josephu Ratzingeriu.
„Esu kilęs iš vieno gražiausių Vokietijos regionų, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleidau Romoje“, – pasakojo G. Gänsweinas. „Kaip tam tikrą dovaną ir padėką už ilgametį darbą gavau paskyrimą tarnauti Baltijos valstybėse“, – pridūrė jis su humoru.
Paklaustas apie Kalėdų skirtumus Romoje ir Baltijos regione, arkivyskupas juokaudamas pastebėjo: „Kalėdas Romoje švenčiau 28 metus, o Vilniuje – dvejus. Pirmasis skirtumas – šaltis.“ Jis taip pat sakė, kad jam didelį įspūdį paliko Lietuvos šventinė aplinka, ypač Kalėdų dekoracijos ir eglės, kurios, anot jo, „labai gražios – gal net gražesnės nei Šv. Petro aikštėje Vatikane“.
„Kaip tam tikrą dovaną ir padėką už ilgametį darbą gavau paskyrimą tarnauti Baltijos valstybėse“.
G. Gänsweinas pabrėžė esąs dėkingas už tai, kad Kristaus Gimimo šventė Lietuvoje nėra vien kultūrinis ar paviršutiniškas reiškinys. Pasak jo, čia juntama pagarba ir dvasinis gylis, liudijantis tikėjimą, kuris išlieka atidus Kalėdų slėpiniui.
Pokalbio metu apaštalinis nuncijus ne kartą grįžo prie Benedikto XVI asmenybės ir įtakos. Jis sakė, kad metai, praleisti šalia Josepho Ratzingerio, buvo tikra dieviškosios Apvaizdos dovana.
„Visi bendradarbiavimo metai paliko neišdildomą patirtį“, – sakė jis. „Tai buvo ne tik intelektinė ar teologinė formacija, bet ir širdies, sielos bei viso gyvenimo ugdymas.“
Arkivyskupas prisiminė, kad pirmą kartą su Ratzingeriu susipažino dar būdamas jaunas seminaristas, kai skaitė jo straipsnius ir knygas tuo metu, kai šis dirbo profesoriumi Vokietijoje. „Stengiausi skaityti ir studijuoti visus jo raštus“, – sakė G. Gänsweinas, pabrėždamas, kad Ratzingerį matė ne tik kaip iškilų teologą ir akademiką, bet ir kaip gilaus tikėjimo bei išminties žmogų.
1984 metais įšventintas kunigu, G. Gänsweinas kurį laiką tarnavo vikaru, vėliau tęsė studijas, apsigynė daktaro disertaciją ir galiausiai atvyko į Romą. Ten jis pirmą kartą asmeniškai susitiko su Ratzingeriu, kai šis ėjo Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareigas. Pasak arkivyskupo, Ratzingeris pakvietė jį bendradarbiauti – kvietimą jis iki šiol laiko paslaptingu ir malonės kupinu.
„Kodėl jis pasirinko mane – nežinau“, – sakė G. Gänsweinas. „Tačiau tai laikau didele Apvaizdos dovana.“ 2003 metais jis tapo Ratzingerio asmeniniu sekretoriumi.
Kalbėdamas apie Benediktą XVI po jo mirties, arkivyskupas pasidalijo asmeniniu pastebėjimu apie maldą ir dvasinį artumą. „Dabar, kai popiežius Benediktas XVI yra pas Viešpatį, pastebiu, kad meldžiuosi jau ne tiek už jį, kiek jam, prašydamas jo pagalbos“, – sakė jis. Anot G. Gänsweino, tokių akimirkų buvo ir jam tarnaujant Baltijos šalyse, kai jis spontaniškai kreipėsi į Benediktą prašydamas užtarimo.
„Dabar, kai popiežius Benediktas XVI yra pas Viešpatį, pastebiu, kad meldžiuosi jau ne tiek už jį, kiek jam, prašydamas jo pagalbos“.
Kartu jis pabrėžė, kad Bažnyčia beatifikacijos bylose elgiasi itin apdairiai. „Bažnyčia yra išmintinga ir labai atsargi Motina“, – sakė arkivyskupas, pažymėdamas, kad šventųjų paskelbimo bylose reikalingas laikas, jog būtų galima atskirti tikrą šventumą nuo laikinos šlovės ar emocijų.
2025 metų gruodį duotame interviu Vokietijos katalikiškai televizijai K-TV G. Gänsweinas sakė asmeniškai tikintis, jog Benedikto XVI beatifikacijos procesas bus pradėtas. Šis interviu pasirodė netrukus prieš jo privačią audienciją pas popiežių Leoną XIV per privatų vizitą Romoje.
Renginyje pasisakė ir kiti svečiai. Pedagogas Vytautas Toleikis, dirbantis dorinio ugdymo mokytoju Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje, pristatė neformaliojo ugdymo iniciatyvą „Vaikščiotojai“. Jis pasakojo apie kas savaitę organizuojamus pasivaikščiojimus po Vilnių su mokiniais. Jų metu jie susitinka su jo paties gerbiamais žmonėmis. Pasak pedagogo, šių susitikimų tikslas – plėsti jaunuolių akiratį per gyvą patirtį, žmogišką šilumą ir gerumą.
Dainininkas Sasha Song (tikras vardas Dmitrijus Šavrovas), 2009 metais atstovavęs Lietuvai „Eurovizijoje“, pasidalijo trumpu asmeniniu liudijimu apie kovą su priklausomybe ir gyvenimo pokyčius po reabilitacijos. Jis sakė, kad ši patirtis išmokė kitaip vertinti gyvenimą ir atvedė į dėkingumo bei vidinės ramybės būseną.
Toksikologas profesorius Robertas Badaras, turintis keturių dešimtmečių profesinę patirtį, kalbėjo apie priklausomybių kaitą nuo sovietmečio laikų. Anot jo, jei anksčiau žmones domino alkoholis, tai šiandien visuomenė susiduria su itin plačiu psichoaktyvių medžiagų spektru – nuo haliucinogenų iki stimuliantų.
Aktorė Justė Liaugaudė, atstovaujanti organizacijai „Raudonos nosys – gydytojai klounai“, pasakojo apie emocinę paramą, teikiamą įvairaus amžiaus pacientams, ypač tiems, kuriems ligos akivaizdoje sunku išlaikyti džiaugsmą. Ji pažymėjo, kad organizacija yra vienintelė nemedicininė komanda, kuriai leidžiama lydėti vaikus į operacines, primindama, jog atjauta kartais pasiekia tas vietas, kur nepasiekia nei jokie žodžiai, nei medicina.
Vakaro pabaigoje G. Gänsweinas dar kartą sugrįžo prie minties apie tylų, bet visą gyvenimą trunkantį ugdymą, kurį patyrė šalia Benedikto XVI – formaciją, ugdančią ne tik protą, bet ir visą žmogų, bei įsitikinimą, kad tikėjimas, dėkingumas ir tiesa nėra vien idėjos, tai – gyvenimo tikrovė.
