Geriausia gyvenimo kokybė yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kauno rajone, į penketuką grįžo Birštono savivaldybė, penktadienį pranešė Finansų ministerija.
Ministerija, remdamasi 2022 metų duomenimis, skelbia, kad palyginti su 2021 metais, iš geriausiųjų savivaldybių penketuko iškrito Neringa, o Klaipėdos miestas pakilo į trečią poziciją, apsikeisdamas vietomis su Kauno rajonu. Pirmos dvi vietos liko tos pačios – Vilniaus ir Kauno miestai.
Birštono savivaldybė į geriausių penketuką grįžo pirmą kartą nuo 2018-ųjų.
Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas iš 40 rodiklių, apimančių šešias sritis: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
Anot ministerijos, naudojantis gyvenimo kokybės indeksu galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013–2022 metais.
Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės.
Pavyzdžiui, pagal gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą antrą vietą užima Mažeikių rajonas, pagal sveikatos paslaugas geriausiai įvertintos Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybės, pagal švietimą antrą vietą užima Pakruojo rajonas, 2021 metais buvęs 11-oje vietoje, trečią – per metus keturiomis pozicijomis pakilusi Marijampolė.
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklius antrus metus iš eilės lyderio poziciją išlaiko Neringos savivaldybė. Ji pirmauja indekse ir pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą. Šioje srityje ketvirtoje vietoje atsidūrė Rietavas, pernai buvęs dešimtas.
Žemiausia gyvenimo kokybė nustatyta Skuodo rajone, Kalvarijoje, Vilkaviškio, Lazdijų ir Kelmės rajonuose. Tačiau Skuodas užėmė dešimtą vietą pagal švietimo paslaugas.
Gyvenimo kokybės indeksas pirmą kartą viešai pristatytas 2021-ųjų lapkritį.
Anot ministerijos, tikimasi, kad jis prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo.
