Pagal griežtą Filipinų kovos su terorizmu įstatymą daugiau nei dešimčiai žmonių, tarp jų kelioms katalikų vienuolėms, pateikti kaltinimai dėl įtariamo teroristų finansavimo.
Rugpjūčio 16 d. buvo pranešta, kad šalies Teisingumo departamentas šešiolika žmonių apkaltino Filipinų komunistų partijos (CPP) ir jos ginkluoto sparno – Naujosios liaudies armijos (NPA), kurią Filipinų vyriausybė vadina teroristine organizacija, finansavimu.
Jei kaltinamieji, kurių pavardės neskelbiamos, bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki 40 metų kalėjimo ir bauda nuo 500 tūkst. iki 1 mln. filipinietiškų pesų, arba 10 – 20 tūkst. JAV dolerių.
Vienuolės yra susijusios su Filipinų kaimo misionierėmis – nuo 1969 m. Filipinuose veikiančia katalikiška grupe, kuri padeda vargšams ir juos moko. Tai nėra nei ordinas, nei kongregacija, o religiniai nariai lieka savo bendruomenių ir savo vyskupijų kunigų dalimi, rašoma grupės interneto svetainėje.
2019 m. Filipinų teisingumo departamentas įšaldė kelias grupės banko sąskaitas po to, kai du žmonės paliudijo, kad religinė grupė pervedė pinigus šalies Komunistų partijai. Ši nuolat neigė bet kokias sąsajas su komunistų veikla Filipinuose, sakydama, kad dalis jų švietimo misijos apima neturtingų žmonių mokymą apie jų teises, o ne apie komunizmą.
„Tai absurdas. Mes nesame komunistinė organizacija ar komunistų frontas. Savo projektais nefinansuojame teroristinės veiklos. Visi mūsų projektai yra gerai dokumentuoti, audituoti ir už juos atsiskaitoma”, – 2019 m. kovą sakė grupės nacionalinė koordinatorė sesuo Elenita Belardo (Elenita Belardo).
Antiteroristinis įstatymas, pagal kurį vienuolės buvo apkaltintos, įsigaliojo valdant buvusiam prezidentui Rodrigo Duterte’ui (Rodrigui Dutertui), kuris valdė nuo 2016 m. iki šių metų birželio mėn. R. Duterte’as, kuris tapo plačiai žinomas dėl savo brutalios taktikos sprendžiant su narkotikais susijusio nusikalstamumo Filipinuose problemą, ne kartą viešai konfliktavo su Bažnyčia.
Pagal aptariamą įstatymą gali būti baudžiamas bet kuris asmuo, kurį pareigūnai laiko kurstančiu terorizmą „kalbomis, proklamacijomis, raštais, emblemomis, transparantais ir kitais atvaizdais”. Šalies Aukščiausiasis Teismas didžiąją 2020 m. įstatymo dalį palaikė konstitucine, tačiau panaikino dalį, kurioje, jo nuomone, terorizmo sąvoka buvo apibrėžta pernelyg plačiai, nes galėjo būti apribotas naudojimasis pilietinėmis teisėmis, tokiomis kaip advokatavimas, protestai ir streikai.
Filipinų katalikų vyskupai antiteroristinį įstatymą palygino su plačiai kritikuojamais nacionalinio saugumo įstatymais, kurie 2020 m. įsigaliojo Honkonge ir kuriuos Kinija primetė Honkongui, siekdama sugriežtinti kontrolę, kriminalizuodama plačias „maišto” ir sąmokslo su užsienio jėgomis” apibrėžtis.
Rašydami 2020 m. liepos mėn. pastoracinį laišką šalies vyskupai pažymėjo, kad antiteroristinis įstatymas buvo paspartintas pirmosiomis COVID-19 pandemijos dienomis ir kad, jų nuomone, įstatymas kelia „rimtą grėsmę visų taikių filipiniečių pagrindinėms laisvėms”, kurių propagandinę veiklą nedraugiški politikai gali įvardyti kaip terorizmą.
„Puikiai žinome, kad vienas dalykas yra iš tikrųjų dalyvauti nusikaltime, o kitas – būti tik įtariamam ar kaltinamam nusikaltimo padarymu”, – pažymėjo vyskupai.
2019 m. gruodį buvęs prezidentas R. Duterte savo kalboje pareiškė, kad žmonės turėtų „žudyti ir apvogti” katalikų vyskupus, teigdamas, kad „ši kvaila gauja netarnauja jokiam tikslui – viskas, ką jie daro, tai kritikuoja”. Jis taip pat pavadino vyskupus „idiotais” ir „sūnumis wh-res” ir sakė žmonėms, kad jie turėtų likti namuose ir melstis, o ne dalyvauti bažnytinėse pamaldose. Pasak vieno atstovo spaudai, R. Duterte’o priešiškumas Bažnyčiai kyla dėl seksualinės prievartos, kurią jis patyrė vaikystėje katalikiškoje mokykloje.
Naujai prisaikdintas Filipinų prezidentas Ferdinandas Markosas (Ferdinandas Markozas) jaunesnysis yra mirusio ilgamečio Filipinų diktatoriaus F. Markoso, kurio dažnai brutalus autoritarinis valdymo stilius ir korupcinė veikla taip pat sukėlė konfliktų su Katalikų Bažnyčia ir lėmė jo nuvertimą 1986 m., sūnus.
Didžioji dauguma 103 mln. Filipinų gyventojų yra katalikai.
