Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) antradienį konstatavo, kad Lietuva pažeidė karo tarnybai pašaukto Jehovos liudytojo minties, sąžinės ir religijos laisvę.
EŽTT vertinimu, Lietuva savo piliečiui, kuris dėl religinių įsitikinimų negalėjo atlikti tradicinės karo tarnybos, turėjo pasiūlyti alternatyvią civilinę tarnybą, kuri nebūtų kontroliuojama ir vadovaujama kariškių.
Savo teises teisme gynė Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas, šiuo metu Turkijoje gyvenantis Lietuvos pilietis Stanislavas Teliatnikovas.
Bylos duomenimis, vyras 2015-ųjų birželį buvo pakviestas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą.
S. Teliatnikovas tuo metu kreipėsi į atitinkamas institucijas nurodydamas, kad yra Jehovos liudytojų narys ir pagal savo tikėjimą jaučia pareigą atsisakyti karinės tarnybos ar bet kokios alternatyvios tarnybos, kuri bet kokiu būdu būtų kontroliuojama kariuomenės.
Vyras taip pat nurodė, kad yra religinis tarnautojas – diakonas ir nurodė Karo prievolės įstatymo punktą, pagal kurį jis gali būti atleistas nuo privalomosios karo tarnybos ir iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
nuo karo tarnybos buvo atleidžiami dvasininkai, tačiau tik tuo atveju, jei jie buvo vienos iš devynių Lietuvos „tradicinių religijų nariai“. Jehovos liudytojai Lietuvoje nepateko į tradicinių religijų kategoriją
Jei prašymas būtų atmestas, bylos duomenimis, vyras prašė suteikti teisę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.
Anot teismo, tuo metu nuo karo tarnybos buvo atleidžiami dvasininkai, tačiau tik tuo atveju, jei jie buvo vienos iš devynių Lietuvos „tradicinių religijų nariai“. Jehovos liudytojai Lietuvoje nepateko į tradicinių religijų kategoriją.
2015 metų rugsėjį diakonas sulaukė atsakymo iš atsakingų institucijų, kuriame buvo nurodytas sprendimas neatleisti nuo pradinės privalomosios karo tarnybos.
Nesudarė sąlygų civilinei tarnybai
EŽTT nuomone, tokia privalomosios karo tarnybos sistema nesugebėjo pasiekti „teisingos pusiausvyros tarp visos visuomenės ir pareiškėjo, kuris niekada neatsisakė vykdyti savo pilietinių įsipareigojimų, interesų“.
„Priešingai, jis aiškiai prašė, kad valdžios institucijos sudarytų jam galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, dėl įtikinamų priežasčių pasirengęs socialinę naštą pasidalyti lygiomis dalimis su savo tautiečiais, atliekančiais privalomąją karo tarnybą, atlikdamas alternatyvią civilinę tarnybą“, – rašoma EŽTT sprendime.
Nagrinėdamas Lietuvoje galiojančias įstatymo nuostatas ir valdžios nutarimus, EŽTT nurodė, jog alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Lietuvoje yra iš esmės susijusi su karo tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba.
Anot teismo, tai, kad dėl religinių priežasčių vyras prašė atleisti nuo privalomosios karo tarnybos, buvo jo religinių įsitikinimų apraiška, o tokios teisės atėmimas buvo kišimasis į žmogaus laisves, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Lietuva tokiais savo veiksmais pažeidė savo piliečio minties, sąžinės ir religijos laisvę, numatytą minėtoje konvencijoje.
2017 metais Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo Lietuva numatė alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą religinių bendruomenių tarnautojams, tačiau EŽTT įžvelgia nesklandumų.
„Vyriausybės argumentas dėl Lietuvos teisės aktų pakeitimų po Konstitucinio Teismo nutarimo, leidžiančio atidėti karinę prievolę visų religinių konfesijų dvasininkams, buvo ydingas dviem atžvilgiais. Pirma, kaip nurodyta pirmiau, atidėjimas nebuvo lygiavertis atleidimui. Tai buvo tik laikina priemonė“, – rašoma EŽTT sprendime.
Antra, anot EŽTT, Konstitucinis Teismas tuomet nenagrinėjo klausimo, ar nesuteikiant tikros alternatyvios civilinės tarnybos, tai prieštarauja Konstitucijai ir ar nagrinėjama situacija buvo Konvencijos pažeidimas.
S. Teliatnikovas teismo prašė atlyginti 2000 eurų neturtinę žalą, tačiau EŽTT prašymo netenkino nurodydamas, kad jau paties pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamai teisinga.
Valstybė vyrui privalės atlyginti 3000 eurų advokatams patirtų išlaidų.
