Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Lenkijos teismų nepriklausomumo, paskelbęs jau trečią nutartį per pastaruosius tris mėnesius dėl teisinės sistemos reformų, kurstančių įtampą tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos.
Vėliausias EŽTT nagrinėtas skundas susijęs su naująją Lenkijos aukščiausiosios teismo institucijos „drausminimo kolegija“, sudaryta iš prezidento skiriamų teisėjų. Šis organas buvo įsteigtas nuo 2017 metų vykdant kontroversišką teisingumo sistemos pertvarką.
Kritikai sako, kad konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) inicijuoti pokyčiai mažina teismų nepriklausomumą ir kertasi su ES principais dėl teisinės valstybės.
Su šiomis reformomis susijusį vėliausią skundą Strasbūre įsikūrusiam teismui pateikė advokatė Joanna Reczkowicz (Joana Rečkovič), nušalinta Drausmės kolegijos dėl įtariamų etikos pažeidimų.
Teisininkė argumentavo, kad ši kolegija faktiškai yra politinis organas ir kad jos „tikrasis tikslas – slopinti bet kokį teismų priešinimąsi Lenkijos teisinės sistemos reformoms, vykdomoms dabartinės vyriausybės, sakoma EŽTT nutartyje.
Septyni EŽTT teisėjai, tarp jų vienas lenkas, nutarė, kad Drausmės kolegija nėra „įstatymais apibrėžtas teismas“ ir kad buvo pažeista J. Reczkowicz teisė į teisingą teismą.
Strasbūro teismas įpareigojo sumokėti J. Reczkowicz 15 tūkst. eurų kompensaciją.
Dėl teismų sistemos reformų Lenkijoje EŽTT nuo 2018 metų sulaukė iš viso 38 skundų.
Varšuvos vyriausybė savo ruožtu atmeta kritiką ir piktinasi Briuselio „kišimusi“. Anot valdančiųjų, Lenkijos teismus būtina pertvarkyti, siekiant išrauti korupciją ir visas komunistinio laikotarpio atgyvenas.
Įtampa dar labiau padidėjo liepos 14 dieną, kai Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad bet kokios ES Teisingumo Teismo paskelbtos laikinosios priemonės, kuriomis siekiama įšaldyti šias reformas, „neatitinka“ Lenkijos konstitucijos.
