Ispanijos vyskupų konferencija pareiškė, kad tinkamas atsakas į žmogaus kančią negali būti mirties sukėlimas, o turi apimti priežiūrą ir artumą pažeidžiamiausiems. Reaguodami į 25 metų moters eutanaziją kovo 26 dieną, vyskupai pabrėžė: „Kai gyvenimas skaudina, atsakas negali būti kelio trumpinimas, bet ėjimas juo kartu.“
Pareiškimas susijęs su Noelia Castillo (Noelija Kastiljo) atveju, kuriai Katalonijos valdžia 2024 metais suteikė leidimą nutraukti gyvenimą. Dokumentą pasirašė keli vyskupai, tarp jų Jose Mazuelosas Perezas (Chosė Masuelosas Peresas), Šeimos ir gyvybės apsaugos pakomisės pirmininkas.
Interviu televizijos kanalui Antena 3, parodytame likus kelioms valandoms iki mirties, moteris teigė: „Pagaliau noriu išeiti ramybėje ir nustoti kentėti.“ Ji pasakojo apie patirtas traumas po tėvų išsiskyrimo paauglystėje.
Madrido Francisco de Vitoria universiteto docentė Elena Postigo (Elena Postigo) pažymėjo, kad moteriai trūko būtinos pagalbos: „Ji negavo reikalingos psichologinės paramos ar žmogiško ryšio.“ Pasak jos, tai „atskleidžia giliausius mūsų sistemos trūkumus“.
Profesorė taip pat teigė, kad prašymas dėl eutanazijos neturėtų būti laikomas laisvės išraiška: „Tai nėra laisvės aktas, bet nevilties išraiška žmogaus, kuris nebuvo priimtas ar gydomas taip, kaip nusipelnė.“
Vyskupai pažymėjo, kad moteris nesirgo mirtina liga, bet patyrė „gilias žaizdas, kurioms reikia dėmesio, gydymo ir vilties“, ir pabrėžė, jog jos situacija yra „asmeninių kančių ir institucinių trūkumų sankaupa“.
Pareiškime teigiama, kad eutanazija nėra medicininis veiksmas, bet „rūpesčio ryšio nutraukimas“, o tikras atsakas į kančią turi būti „artumas, palydėjimas, tinkama priežiūra ir visapusiška pagalba“. Vyskupai taip pat paragino stiprinti psichologinės pagalbos ir socialinės paramos sistemas.
