Europos laukia sunkus ruduo. Sunkūs laikai laukia ir Europos Sąjungos funkcionierių, kurie arogantiškai ir įžūliai elgiasi su nepritariančiais jos liberaliai kairiosioms pažiūroms ir nenorinčiais Europos supervalstybės, valdomos Briuselio ir Berlyno biurokratų.
Europos Parlamentas, kuriame dominuoja isteriški leftistai, ir Europos Komisija, kuri atsižvelgia tik į imperinės Vokietijos interesus, dirba kaip puiki komanda, puldami Lenkiją ir Vengriją. Anksčiau jie atsikratė Didžiosios Britanijos, faktiškai žemindami ją iki „Brexit”, o dabar Lenkijai taiko sankcijas labiau nei Rusijai.
Tačiau yra problema, kuri gali sugadinti jų gerą nuotaiką.
Ši problema yra Italijos brolių, arba Fratelli d’Italia, lyderė Giorgia Meloni (Džordžija Meloni), kuri dominuoja apklausose prieš rugsėjo 25 d. paskelbtus pirmalaikius parlamento rinkimus. Rinkimai buvo surengti po to, kai buvo paleista Mario Draghi (Marijaus Dragio) vyriausybė. Ji yra darbšti, drąsi ir neprarandanti nuovokos, bet svarbiausia, kad turi aiškias pažiūras ir gali nulemti dešiniųjų koaliciją Italijoje – ši mintis neduoda ramybės Briuselio politikams.
Jie daro viską, ką gali, kad užkirstų kelią jos pergalei.
Jie vadina ją neofašiste, nes ji pasisako už tautų Europą, nenori, kad Europą valdytų Briuselio milžinas, gina tradicinę šeimą ir pasisako už moterų lygybę be kvotų. Ji taip pat nepritaria masinei imigracijai iš Afrikos ir nori, kad Italijos prezidentą rinktų visi žmonės, o ne įstatymų leidėjai sudarydami sandorius parlamente.
Jie vadina ją neofašiste, nes ji pasisako už tautų Europą, nenori, kad Europą valdytų Briuselio milžinas, gina tradicinę šeimą ir pasisako už moterų lygybę be kvotų.
Jos šalininkai Romoje šaukia: „Aš esu Džordžija! Aš esu moteris, aš esu motina, aš esu italė, aš esu krikščionė! Jūs to iš manęs neatimsite.”
Verta pažymėti, kad G. Meloni griežtai kritikuoja Rusiją ir pasisako už karinės pagalbos suteikimą Ukrainai. Ji vadovauja konservatorių frakcijai Europos Parlamente, kuriai priklauso ir kiti dešiniųjų pažiūrų politikai iš kitų Europos šalių. Šiai frakcijai taip pat priklauso Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas” (PiS) atstovai.
Galima tik įsivaizduoti kairiųjų ir liberalų įniršį po to, kai krito M. Draghi vyriausybė, atvėrusi galimybę radikaliai pakeisti Italijos politiką. Italija, kuri yra ES įkūrėja ir trečia pagal svarbą šalis šioje organizacijoje po Vokietijos ir Prancūzijos, negali būti traktuojama taip pat, kaip rytinės ES dalies šalys.
Italai galėtų parodyti pavyzdį kitoms šalims, kuriose dešinieji tampa vis populiaresni, pavyzdžiui, Ispanijoje. Dabar įmanoma, kad dešiniųjų pergalė Italijoje gali padėti užbaigti visoje Europoje stebimą kairiųjų beprotybę.
