Turkijos vyriausybė oficialiai atmetė neseniai Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kuria pasmerkti tiksliniai užsienio krikščionių, taip pat žurnalistų, išsiuntimai iš šalies, „vykdomi nepagrįstais nacionalinio saugumo pretekstais ir nesilaikant tinkamo teisinio proceso“.
Vasario 13 d., kitą dieną po balsavimo, Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad rezoliucijoje pateikti „nepagrįsti kaltinimai“, ir apibūdino ją kaip kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Europos Parlamentas rezoliuciją priėmė didele balsų dauguma (502 balsais „už“ ir 2 „prieš“), taip parodydamas platų skirtingų politinių frakcijų susirūpinimą dėl, parlamentarų teigimu, nacionalinio saugumo sistemų piktnaudžiavimo siekiant apriboti pagrindines teises, įskaitant religijos laisvę.
Rezoliucija buvo priimta po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vasario pradžioje nusprendė nagrinėti 20 bylų, susijusių su užsienio krikščionimis, kurie buvo išsiųsti iš Turkijos arba kuriems uždrausta į ją sugrįžti.
Šios bylos, kurių daugumą remia „ADF International“, kilo dėl Turkijos vyriausybės taikomų saugumo kodų, paprastai skirtų teroristinei veiklai, naudojimo taikiems užsienio krikščionims, teisėtai ir ilgą laiką gyvenusiems šalyje, priskiriant juos grėsmei nacionaliniam saugumui ir užkertant kelią jiems atvykti ar pasilikti šalyje, nepaisant jų ilgalaikio teisėto gyvenimo.
Deportuoti misionieriai yra iš kelių Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir Vokietiją. Daugiau nei dešimt jų yra kilę iš Jungtinių Valstijų.
Deportuoti misionieriai yra iš kelių Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir Vokietiją. Daugiau nei dešimt jų yra kilę iš Jungtinių Valstijų.
„Turkijos vyriausybės sprendimas atmesti Europos Parlamento balsavimą rodo aiškią nepagarbą jos įsipareigojimams žmogaus teisių srityje. Kai vyriausybė paverčia nacionalinio saugumo mechanizmus ginklu prieš taikius misionierius ir tikėjimo bendruomenes, jai negali būti leidžiama veikti nebaudžiamai“, – sakė „ADF International“ Pasaulinės religijos laisvės direktorė Kelsey Zorzi (Kelsi Zorci).
Europos Parlamentas nagrinėja misionierių išsiuntimo klausimą
Europos Parlamento rezoliucijoje konkrečiai kalbama apie užsienio krikščionių misionierių, visiškai teisėtai gyvenusių Turkijoje, išsiuntimą taikant saugumo kodus, dėl kurių buvo įvykdytos deportacijos, uždrausta sugrįžti ir panaikintas leidimas gyventi. Parlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl skaidrumo stokos, ribotos teisminės peržiūros ir apribotos galimybės susipažinti su įrodymais šiose bylose.
Diskusijų dėl rezoliucijos metu Europos Parlamento narys Tomislavas Sokolas (EPP) pareiškė: „Šios krikščionių deportacijos Turkijoje, grindžiamos nacionalinio saugumo argumentais, yra dar vienas išpuolis prieš krikščionis – labiausiai persekiojamą religinę mažumą pasaulyje. (…) Europos Sąjunga negali kalbėti apie žmogaus teises ir kartu tylėti, kai krikščionys susiduria su problemomis Afrikoje ar patiria persekiojimą kaimyninėje šalyje. Turime ginti religijos laisvę visur, be jokių dvigubų standartų. (…) Turkija turi nutraukti šias krikščionių deportacijas.“
Išsiųstų krikščionių bylos nagrinėjamos EŽTT
20 nagrinėjamų bylų aukščiausiajame Europos žmogaus teisių teisme kelia klausimą, ar saugumo pagrindu vykdomi išsiuntimai neprieštarauja religijos laisvės, šeimos gyvenimo ir teisės į teisingą procesą apsaugai pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Vyriausybės taikomi saugumo kodai faktiškai pažymi asmenis kaip „grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui“ – tai klasifikacija, paprastai taikoma įtariamiesiems terorizmu. Tačiau šie asmenys neturi teistumo ir nėra jokių įrodymų apie neteisėtą veiklą – vienintelis juos siejantis dalykas yra tai, kad jie atvirai praktikuoja ir skelbia savo krikščionišką tikėjimą.
2024 m. Protestantų Bažnyčių asociacijos paskelbtoje Žmogaus teisių pažeidimų ataskaitoje nurodoma, kad 132 asmenims savavališkai pritaikytas draudimo atvykti kodas, neleidžiantis jiems įvažiuoti į Turkiją vien dėl jų krikščioniško tikėjimo. Bendras paveiktų asmenų skaičius, ataskaitos duomenimis, siekia 303.
„ADF International“ teikia teisinę pagalbą nukentėjusiems asmenims, siekiantiems teisingumo EŽTT, ir ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad saugumo priemonės būtų taikomos laikantis tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų.
