Europos Komisija penktadienį leido vėl įšaldyti sėjomainos taisykles, reikalavusias, kad Europos Sąjungos ūkininkai paliktų dirvonuoti apie 1,5 mln. ariamos žemės, siekdama padėti įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.
Pasaulinis grūdų stygius, paaštrintas klimato kaitos ir Rusijos karo Ukrainoje, dėl kurio buvo užblokuoti svarbūs javų eksporto uostai, privertė ES nares laikinai netaikyti sėjomainos taisyklių ir kiek įmanoma padidinti gamybą.
„Tokios priemonės poveikis priklausys nuo valstybių narių ir ūkininkų pasirinkimo, bet jis padidins maistu skirtų javų gamybos pajėgumus ES“, – nurodė Komisija.
Sprendimą dėl sėjomainos taisyklių laikino netaikymo dar turėtų patvirtinti ES narių vyriausybės, bet jos pačios prašė Briuselio imtis šios priemonės, tad šis žingsnis laikomas formalumu.
ES sėjomainos taisyklės, turinčios padėti išsaugoti dirvų derlumą ir žemės naudmenų biologinę įvairovę, reikalavo, kad Bendrijoje vienu metu dirvonuotų apie 1,5 mln. hektarų – pusei Belgijos teritorijos prilygstantis plotas.
Į kaimyninę Ukrainą įsiveržusi Rusija užblokavus vienos svarbiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje uostus, o įsibrovėlių pajėgos bombarduoja grūdų saugyklas bei javų laukus. Tai prisidėjo prie pasaulinio maisto kainų kilimo ir produktų stygiaus, didinančio nuogąstavimus, kad dalį Afrikos gali apimti badas.
„Išlyga yra laikina, apribota 2023-aisiais paraiškų teikimo metais, ir numato tik tai, kas yra griežtai būtina, reaguojant į nuogąstavimus dėl pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo, kylančius dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą“, – sakoma Europos Komisijos pranešime.
Tai reiškia, kad plotai, kuriuose gamyba turėjo būti nevykdoma, galės būti užsėjami tik maistui tinkamais javais, pavyzdžiui, kviečiais, o ne kultūromis, kurios paprastai naudojamos pašarams gaminti, kaip antai, kukurūzai ir sojos.
Išlyga bus taikoma 2023 metų žemdirbystės sezonui, bet Europos Komisija pabrėžė, kad vėlesniu laikotarpiu sėjomaina turės būti tęsiama, siekiant užtikrinti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę.
„Mūsų maisto sistemos ilgalaikis tvarumas yra apsirūpinimo maistu saugumo pagrindas, – sakoma pranešime. – Net jeigu esame patekę į nepaprastą padėtį maisto saugumo atžvilgiu, turime tęsti perėjimą prie atsparaus ir tvaraus žemės ūkio sektoriaus.“
Europos Sąjunga taip pat atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, turinčius atnaujinti eksportuojamų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą, ir paragino šalis šią sutartį „skubiai įgyvendinti“.
