Senajame žemyne visi sutinka, kad Europos Sąjungai (ES) reikia gelbėti savo pramonę, tačiau bloke kyla nesutarimų, kiek toli reikėtų eiti su požiūriu „pirk europietišką prekę“, kad tai būtų pasiekta.
Europos Komisija (EK) kitą savaitę pasiūlys naujas taisykles, kuriose, kaip tikimasi, bus numatytas reikalavimas strateginių sektorių įmonėms gaminti produkciją Europoje, jei jos nori gauti viešųjų lėšų.
Tačiau „europietiškos pirmenybės“ apibrėžimas sukėlė diskusijas, ypač Prancūzijai raginant labiau laikytis principo „pagaminta Europoje“, o kitos ES valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, ragina laikytis principo „pagaminta su Europa“.
Europos apsauga ar europietiškas protekcionizmas?
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tvirtino, kad naujosios taisyklės bus skirtos „apsaugoti mūsų pramonę“, „nebūnant protekcionistais“, ginant „tam tikrus strateginius sektorius, tokius kaip švariosios technologijos, chemijos pramonė, plienas, automobiliai ar gynyba“.
Priešingu atveju, perspėjo jis, „europiečiai bus nušluoti“.
Tačiau kitos ES šalys, kurios yra laisvosios prekybos šalininkės, šiems planams nepritaria.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad Europa turėtų konkuruoti remdamasi kokybe ir inovacijomis, o ne todėl, kad nori apsaugoti Europos rinkas.
„Mes nenorime ginti Europos įmonių, kurios iš esmės nėra konkurencingos“, – praėjusią savaitę laikraščiui „Financial Times“ sakė U. Kristerssonas.
Tačiau ketvirtadienį vykusiose derybose ES vadovai, atrodo, pasiekė sutarimą šiuo klausimu, pasirinkdami šią priemonę taikyti tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, nes, pasak jų, Europa susiduria su nesąžininga Kinijos ir kitų šalių konkurencija.
„Mes pasisakome už atviras rinkas“, – pirmadienį sakė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis.
„Tačiau taip pat noriu labai aiškiai pasakyti: jei Kinija keičia žaidimo taisykles, jei susiduriame su pertekliniais pajėgumais, subsidijomis ir tuo, kad Europos rinkos yra užtvindytos, tuomet Europa privalo gintis“, – teigė jis.
Europoje ar su Europa?
Šalininkai nori, kad „pagaminta Europoje“ būtų griežtai apibrėžta ir taikoma tik pramonės prekėms, pagamintoms iš Europos ekonominėje erdvėje pagamintų komponentų, kurią sudaro 27 ES valstybės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Kritikai teigia, kad toks apibrėžimas būtų per daug ribojantis, ir vietoj to ragina taikyti lankstesnę priemonę, kaip Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), kuris ragina laikytis principo „pagaminta su Europa“, o ne „pagaminta Europoje“.
Jie taip pat teigia, kad tai būtų sunku pritaikyti praktiškai ir kiltų pavojus destabilizuoti Europos tiekimo grandines.
„Paprastai net Europoje surinktame automobilyje yra šimtai specializuotų komponentų, gaunamų iš viso pasaulio. Daugelio svarbiausių žaliavų negalima konkurencingai pagaminti dideliu mastu Europoje“, – teigė Japonijos automobilių gamintoja „Honda“.
Didžioji Britanija ir Turkija, kurioms ES yra svarbi prekybos partnerė, taip pat privačiai išreiškė susirūpinimą Briuseliui dėl to, kad jų šalys liks nuošalyje.
Kai kurios ES sostinės nerimauja dėl galimų atsakomųjų priemonių iš šalių tiekėjų, kurios įtrauktų Europą į konfrontaciją tuo metu, kai jai reikia stiprinti savo eksportą.
Kaip atrodys taisyklės?
EK tvirtina, kad suderino poreikį būti atviriems ir apsaugoti įmones.
Priemonė bus „taikoma trimis kryptimis“, teigė ES pramonės vadovo Stephane’o Sejourne (Stefano Sežiurnė), kuris vadovauja šiam siekiui, biuras.
Ji paveiks ribotą skaičių svarbiausių komponentų, ribotą skaičių strateginių sektorių ir tik tais atvejais, kai skiriamas viešasis finansavimas.
Galutinis pasiūlymas, kuris bus paskelbtas vasario 25 dieną, gali paliesti tik keletą sektorių: automobilių pramonę ir tuos, kurie atlieka esminį vaidmenį žaliojoje pertvarkoje ir susiduria su, ES teigimu, nesąžininga Kinijos konkurencija, pavyzdžiui, saulės baterijų, vėjo turbinų ir akumuliatorių.
S. Sejourne biuras pabrėžė, kad ES gaminančios įmonės bus laikomos europietiškomis ir bus sudaryti „abipusiai įsipareigojimai“ su patikimais partneriais.
Naujienų agentūros AFP peržiūrėtame dokumento projekte teigiama, kad produktai, pagaminti ne ES šalyse, kuriose galioja panašios taisyklės kaip ir bloke, bus vertinami kaip pagaminti Europoje.
Tačiau ES nepriklausančios šalys išlieka budrios, kol bus pateiktas tikrasis pasiūlymas.
Pavyzdžiui, vis dar yra daug nežinomųjų, įskaitant tai, kokios procentinės dalys europietiškų ar lygiaverčių komponentų bus reikalaujamos iš gamintojų, jei jie norės ir toliau gauti viešųjų lėšų.
