2026 m. vasario 12 d. Europos Parlamentas priėmė rekomendaciją Tarybai dėl ES prioritetų artėjančioje JT Moterų padėties komisija 70-ojoje sesijoje. Dokumentas oficialiai skirtas stiprinti moterų teisę kreiptis į teismą ir kovoti su smurtu dėl lyties, tačiau jo turinys atskleidžia ir platesnę – aiškiai vertybinę – politinę kryptį.
Kaip balsavo europarlamentarai?
Rezoliucija buvo priimta 340 balsų „už“, 141 – „prieš“, 68 susilaikius.
Iš Lietuvos atstovų „už“ balsavo Liudas Mažylis, Petras Auštrevičius, Dainius Žalimas, Vytenis Andriukaitis, Vilija Blinkevičiūtė ir Virginijus Sinkevičius.
„Prieš“ balsavo Aurelijus Veryga, Valdemaras Tomaševskis ir Paulius Saudargas.
Šis pasiskirstymas rodo, kad klausimas nėra vien techninis ar diplomatinis – jis aiškiai atspindi vertybines takoskyras tiek Europos Parlamente, tiek tarp Lietuvos politinių jėgų.
Teisė į abortą – kaip pagrindinė žmogaus teisė
Parlamentas dar kartą patvirtino, kad galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, įskaitant „saugų ir teisėtą abortą“, yra pagrindinė žmogaus teisė. Dokumente pabrėžiama, kad tokių paslaugų ribojimas laikytinas smurto dėl lyties forma ir žmogaus teisių pažeidimu.
Valstybės raginamos užtikrinti saugią prieigą prie abortų, kontracepcijos ir skubiosios kontracepcijos priemonių, taip pat lytiniu keliu plintančių infekcijų testavimo bei profilaktikos.
Tai daugiau nei politinė parama, o siekis abortą įtvirtinti kaip universalią žmogaus teisę tarptautiniu mastu. Tokia formuluotė faktiškai delegitimizuoja ES valstybių narių pasirinkimą riboti abortus pagal savo konstitucines ar kultūrines tradicijas. Klausimas tampa nebe diskusijos objektu, o normatyviniu reikalavimu.
Translyčių moterų pripažinimas
Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina „visapusiškai pripažinti translytes moteris moterimis“ ir užtikrinti jų įtrauktį į lyčių lygybės politiką bei apsaugos mechanizmus.
Parlamentas ragina užtikrinti, kad translytės moterys turėtų vienodas galimybes naudotis apsaugos ir paramos paslaugomis.
Tai reiškia, kad biologinės lyties kategorija oficialiuose ES dokumentuose vis labiau užleidžia vietą genderistinei lytinės tapatybės sampratai. Tokia kryptis kelia įtampas moterų apsaugos politikoje – pavyzdžiui, kalbant apie sportą, saugias erdves ar statistinius rodiklius.
Kova su „priešiška reakcija“ į lyčių lygybę
Rezoliucijoje įspėjama apie „prieš lyčių lygybę ir teises nukreiptus judėjimus“, kurie esą kenkia demokratijai.
Tačiau čia iškyla principinis klausimas: ar kritika konkrečioms lyčių politikos kryptims automatiškai laikytina demokratijos regresu? Demokratinėse visuomenėse vertybinės diskusijos dėl šeimos, gyvybės apsaugos ar lyties sampratos paprastai laikomos teisėta politinio pluralizmo dalimi.
Griežtos formuluotės gali būti interpretuojamos kaip bandymas susiaurinti diskusijos lauką, o alternatyvias pozicijas – marginalizuoti.
Taip pat siūloma stiprinti finansavimą feministinėms ir LGBTIQ+ organizacijoms bei kompensuoti galimą finansavimo trūkumą po JAV sprendimų mažinti paramą tarptautinėms lyčių lygybės programoms.
Priimta rekomendacija bus perduota Tarybai, Komisijai bei ES išorės veiksmų institucijoms ir taps pagrindu formuojant bendrą Europos Sąjungos poziciją JT Moterų padėties komisijos 70-ojoje sesijoje.
