Egipto archeologai Nilo deltoje aptiko apie 1 500 metų senumo vienuolinį kompleksą su V amžiaus pastatu, kuris, manoma, buvo skirtas piligrimams priimti, pranešė Egipto turizmo ir senovės paveldo ministerija.
Radinys aptiktas Al-Qalaya vietovėje Beheiros gubernijoje, kur nuo 2023 metų kasinėjimus vykdo Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos misija. Pareigūnai šį atradimą įvardijo kaip reikšmingą siekiant geriau suprasti organizuotos vienuolystės ištakas.
Naujai atidengtame statinyje yra 13 patalpų, kurios atliko įvairias funkcijas: čia buvo tiek individualios, tiek bendros vienuolių celės, taip pat erdvės svetingumui ir mokymui, virtuvė bei sandėliavimo patalpos.
Taip pat nustatyta vėlesniais laikotarpiais pridėtų architektūrinių elementų, rodančių, kad pastatas buvo keičiamas ir pritaikomas skirtingais naudojimo etapais. Šiaurinėje pastato dalyje esanti didelė salė su akmeniniais suolais, dekoruotais augaliniais motyvais, tikriausiai buvo naudojama lankytojams priimti, įskaitant vyresniuosius vienuolius ir asmenis, siekusius pažinti vienuolinį gyvenimą. Pastatas išsidėstęs šiaurės–pietų kryptimi, o maldos patalpa orientuota į rytus. Rytinėje sienoje iškaltas kalkakmenio kryžius.
Egipto Aukščiausiosios senovės paveldo tarybos generalinis sekretorius Hishamas El-Leithy (Hišamas El Leitis) nurodė, kad Al-Qalaya yra antras pagal dydį žinomas vienuolinis centras krikščioniškosios vienuolystės istorijoje. Pasak jo, šios vietovės architektūra atspindi „ankstyviausią vienuolystės formavimosi branduolį“.
Naujai atidengtame statinyje yra 13 patalpų, kurios atliko įvairias funkcijas: čia buvo tiek individualios, tiek bendros vienuolių celės, taip pat erdvės svetingumui ir mokymui, virtuvė bei sandėliavimo patalpos.
H. El-Leithy taip pat pažymėjo, kad vietoje aptikti dekoratyviniai motyvai ir piešiniai yra vieni svarbiausių šaltinių ankstyvojo koptų meno tyrimams, suteikiantys istorinių ir archeologinių duomenų apie vienuolinio gyvenimo pobūdį ir meninę raidą ankstyvuoju laikotarpiu.
Jo teigimu, šis atradimas taip pat atskleidžia vienuolinės architektūros raidą – nuo atsiskyrėlių būstų iki bendruomeninių gyvenamųjų erdvių ir galiausiai iki statinių, skirtų lankytojams priimti. Vietovėje rasti sienų tapybos fragmentai vaizduoja vienuolius, atpažįstamus pagal jų aprangą, taip pat geometrinius ir augalinius ornamentus. Tarp jų – pinti raštai raudona, balta ir juoda spalvomis bei aštuonlapė gėlė. Pareigūnai teigė, kad šie kūriniai liudija ankstyvojo koptų meno simbolinės raiškos turtingumą.
Viename iš sienų tapybos fragmentų pavaizduotos dvi gazelės, apsuptos augalinių motyvų dvigubame apskritime, kuris, manoma, turi simbolinę reikšmę, pranešė „Basilica News Agency“.
Ši vietovė taip pat liudija perėjimą nuo eremitinio gyvenimo, kai vienuoliai gyveno atsiskyrę, prie organizuoto bendruomeninio vienuolinio gyvenimo. Ši raida vyko regione, kuris skiriasi nuo pietų Egipto dykumų, ilgą laiką laikytų ankstyvosios vienuolystės lopšiu.
Taip pat rasta dviejų metrų ilgio marmuro kolona, kolonų kapiteliai ir pagrindai. Vietovėje aptikta keramikos fragmentų su augaliniais ir geometriniais motyvais, keramikos dirbinių su koptiškais įrašais, paukščių ir gyvūnų kaulų liekanų bei austrių kriauklių. Pasak pareigūnų, šios liekanos siejamos su maisto ruošimu ir kasdiene veikla.
Kasinėjimų misijos vadovas Samiras Razaqas Abdul-Hafizas (Samiras Razakas Abdul Hafizas) teigė, kad vienos patalpos įėjime aptiktas stačiakampis kalkakmenio fragmentas su koptišku įrašu. Pirminė analizė rodo, kad tai gali būti antkapinė stela. Įraše minimas miręs asmuo, įvardytas kaip „Apa Kyr, Shenouda sūnus“, kas patvirtina nuolatinį žmonių buvimą šioje vietoje vienuolystės klestėjimo laikotarpiu.
Nuo 2023 metų vykdomų kasinėjimų metu taip pat aptiktos kelios vienuolių celių grupės, vadinamos manshubiyyat (vienuolių celių grupės), taip pat keramikos indų grupės, susijusios su vienuolių gyvenamosiomis patalpomis. Taip pat rasta pagalbinių pastatų, rodančių, kad čia veikė didelis ir organizuotas vienuolinis centras.
Tyrimai vietovėje tęsiami.
