Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad naujas prieglobsčio ir imigracijos įstatymas įsigalios nuo 2023 m. pradžios, bei pabrėžė, kad Prancūzijos “demografinio pereinamojo laikotarpio” metu į Prancūzijos kaimą reikia siųsti daugiau migrantų.
Rugsėjo 15 d. susitikime su prefektais E. Macronas sakė, kad įstatymo projektas bus pateiktas „nuo 2023 m. pradžios”, siekiant nutraukti absurdišką politiką, kuri, jo nuomone, yra „neveiksminga ir nežmoniška”.
E. Macronas siekia „geriau paskirstyti” užsieniečius visoje Prancūzijoje, ypač „kaimo vietovėse, kurios pačios netenka gyventojų” ir kuriose „turėsime uždaryti klases, mokyklas”. Tada Prancūzijos vadovas teigia, kad šie migrantai bus geriau priimti šiose labiau kaimiškose vietovėse.
„Jų priėmimo sąlygos bus daug geresnės (kaimo regionuose), nei jei juos įkurdinsime jau tankiai apgyvendintose vietovėse, kuriose koncentruojasi didžiulės ekonominės ir socialinės problemos”, – sakė jis. E. Macronas sakė norintis perkelti migrantus visų pirma į „kaimo vietoves, kuriose mažėja gyventojų”, ir apibūdino tai kaip „didžiulę galimybę” pagal „demografinį perėjimą”.
Tačiau bandymai perkelti migrantus į kaimo regionus jau sulaukė aršaus pasipriešinimo visoje Prancūzijoje. Teigiama, kad migrantai miestų problemas išplatins po visą Prancūziją.
bandymai perkelti migrantus į kaimo regionus jau sulaukė aršaus pasipriešinimo visoje Prancūzijoje. Teigiama, kad migrantai miestų problemas išplatins po visą Prancūziją
Kaip anksčiau šiais metais pranešė „Remix News”, turtingos Cohenų šeimos milijonais eurų finansuojamas planas, pagal kurį 70 pabėgėlių ketinama apgyvendinti į jaukiame Prancūzijos miestely Callac.
Šeima apibūdino savo norą sukurti tai, ką jie vadina daugiakultūre „Nojaus arka”. Tačiau šis sprendimas sulaukė aršaus vietos gyventojų pasipriešinimo, protestų ir raginimų surengti referendumą dėl migrantų perkėlimo planų. Tikslas būtų iš naujo apgyvendinti nedidelį „senstantį” miestelį migrantais, atgaivinti miestelio centrą ir plėtoti ekonominę veiklą. Todėl migrantai būtų prižiūrimi, apgyvendinami ir mokomi, jiems būtų surasta 70 darbo vietų.
Planui prieštaraujantys gyventojai atkreipė dėmesį į jau ir taip aukštą nedarbo lygį jų pačių mieste ir klausė, kodėl darbo vietos bus ieškoma migrantams, kai šiuo metu jau gyvenantiems žmonėms nepakanka darbo vietų
E. Macronas gali turėti tvirtą politinį tikslą perkelti daugiau migrantų į Prancūzijos kaimo vietoves. Jo, kaip ir kitų kairiųjų politikų, palaikymo bazė yra gerokai didesnė miestuose, o rečiau apgyvendintuose regionuose kairiesiems trūksta paramos. Masinis neeuropiečių importas į tradiciškai mąstančius miestus ir kaimo vietoves, kuriose tūkstančius metų gyveno vienalytė europiečių populiacija, taip pat gali padidinti E. Macrono ir kairiųjų rinkimines perspektyvas ateityje. Pavyzdžiui, per praėjusius rinkimus už E. Macroną kovoje su Nacionalinio ralio atstove Marine Le Pen balsavo net 85 proc. musulmonų. Jei pavyks pritraukti daugiau musulmonų į Prancūziją ir įtraukti juos į kaimo vietoves, skaičiavimai aiškūs: saugi ir galbūt nuolatinė Prancūzijos kairiųjų dauguma.
Duomenys taip pat rodo, kad protestai prieš masinę migraciją iš kaimo vietovių nėra pavienės mažumos nuotaikos. Atvirkščiai, kaimo vietovės paprastai griežtai priešinasi masinei migracijai. Apskritai dauguma prancūzų įvairiose apklausose teigė, kad nori mažinti migraciją ir kad imigracija pakenkė Prancūzijos vidaus saugumui, o tai sutampa su statistiniais duomenimis, rodančiais, kad didėjant migracijai daugėja žmogžudysčių ir teroristinių išpuolių. Dar didesnį nerimą Prancūzijos politiniams kairiesiems ir migracijos šalininkams kelia tai, kad 60 proc. šalies gyventojų tiki Didžiojo etninio pakeitimo teorija, o 67 proc. nerimauja, kad tai jau vyksta jų šalyje. Antiimigracinės nuotaikos kaimo vietovėse tebėra kur kas didesnės nei miestuose, o tai E. Macronui ir jo partijai tebėra neabejotinas rinkimų iššūkis.
