Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai trečiadienį rengia bendrą posėdį, skirtą aptarti imigracijos procesams ir tendencijoms.
Posėdis bus uždaras.
„Kalbėsime tik apie legalią migraciją, tai yra darbo jėgos importą – kokiomis sąlygomis įsileidžiame tą darbo jėgą, ar atliekami pakankami lietuviškos darbo rinkos tyrimai, ar matome bendrą vaizdą, ar akcentuojame tik tas profesijas, kur reikia darbo jėgos, ar mums rūpi Lietuvos piliečių įsidarbinimas“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, pastaruoju metu Lietuvoje įsikuria vis daugiau užsieniečių, jų skaičius jau yra toks, kad reikėtų įvertinti ir nacionalinio saugumo aspektu.
„Šiuo metu mūsų visuomenėje yra 200 tūkst. užsieniečių. Ukrainiečių, kaip karo pabėgėlių, šiuo atveju nevertiname, bet yra daug kitų grupių, kurios labai stipriai auga pastaruoju metu. Matyt, reikia sau iš esmės atsakyti į klausimą, kiek to reikia ar galime užtikrinti nacionalinį saugumą, kaip tai veikia mūsų nacionalinį saugumą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ukrainiečių, kaip karo pabėgėlių, šiuo atveju nevertiname, bet yra daug kitų grupių, kurios labai stipriai auga pastaruoju metu
Parlamentarai taip pat domėsis, kas ir kaip prižiūri į Lietuvą atvykusius užsieniečius.
„Kaip vyksta kontrolė, kai migrantas jau čia yra, kas prižiūri jo buvimą čia, ar moka mokesčius ir panašiai“, – teigė komiteto vadovas.
Į posėdį pakviesti Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento atstovai.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų liepos 1-ąją Lietuvoje gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, sausį tokių asmenų buvo 189 tūkst. 411.
Didžiąją jų dalį – 84,7 tūkst. – sudarė Ukrainos piliečiai, per 58 tūkst. – Baltarusijos, 16 tūkst. – Rusijos piliečiai.
Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. Šių metų sausį šis rodiklis buvo 6,67 procento.
Atsižvelgiant į darbuotojų trūkumą kai kuriose srityse, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė Nigerijoje atidaryti išorės paslaugų teikėjo padalinį, kuriame būtų galima teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Tačiau Vidaus reikalų ministerija pranešė, jog dėl didelių kaštų centras nebus steigiamas.
