Ideologinė cenzūra (cancel culture) – jau ir Lietuvos sporte. Lietuvis krepšinio komentatorius Lietuvos krepšinio lygos buvo suspenduotas už „neetišką elgesį“. Tas „neetiškas elgesys“ – neva rasistinis pasisakymas apie JAV krepšininką Draymondą Greeną, kuris neseniai plačiai nuskambėjo rungtynių metu tiesiogine prasme atsispirdamas šuoliui nuo Domanto Sabonio krūtinės.
K. Tiškevičius, komentuodamas epizodą, pasakė, kad Greenas šokinėjo „kaip bezdžionė“. Pabaigoje dar pridėjo vertinimą „gyvulių gyvulys“, kas šiuo atveju turėtų padėti suprasti, kad ne rasė, o nesivaldymas akcentuojamas. Ir prasidėjo. Angliškai titruotas epizodas pasirodė JAV sporto medijose, sulaukė ar ne jau milijono peržiūrų ir sukėlė kaltinimus rasizmu. Rasizmas šiandien JAV yra didesnė nuodėmė už visas kitas kartu paėmus, išskyrus, aišku, homofobiją, todėl kilo pasibaisėjimas.
Pasirodo, į tai reikėjo reaguoti ir Lietuvoje, kur dauguma žmonių, ypač mačiusių aptartą epizodą, supranta, kad jokio rasizmo čia nėra. Paprastai cenzūros sulaukiantys pasisakymai būna iš tiesų neetiški, bet vis tiek neturėtų kainuoti žmonėms karjeros ar eterio. Šįkart nebuvo jokio rasizmo ir jokio melo, Greenas tikrai atliko bezdžionišką veiksmą. Nepasakyta nieko, kas būtų iš tiesų skandalinga ne politkorektiškumo pasaulyje.
Bet cancel culture tapusi visiškai globali ir mes gyvename politkorektiškumo pasaulyje. LKL suspendavo Tiškevičių, „BasketNews” portalas paskelbė atsiprašymą, pats Karolis irgi. Atsiprašymuose gana atvirai leidžiama suprasti, kad atsiprašyti verčia kontekstas, nes nors nekalbėta apie rasę, bet dabar galima taip pagalvoti.
Keli akcentai, kad suprastume, kas iš tiesų vyksta:
– tai nėra joks „neetiškas elgesys“, kaip apsimeta LKL, ir ne joks etikos standartų klausimas. Tie patys žmonės ir nusikeikia tinklalaidėse, ir pasako arparašo grubių dalykų, niekas tuo nesibaisi. Viešam kalbėjimui galioja etikos normos, kurias pažeidus yra taikomos žurnalistų darbą reguliuojančių organų skiriamos baudelės, bet ne suspendavimai. Juo labiau nepažeisti jokie etikos standartai JAV mastais.
Charlesas Barkley, neseniai komentuodamas TNT kanalo laidoje, Shaqą draugiškai juokaudamas išvadino „dideliu ir šlykščiu“ („You’re just big and ugly“). Bet ne beždžione, todėl viskas etiška.
Charlesas Barkley, neseniai komentuodamas TNT kanalo laidoje, Shaqą draugiškai juokaudamas išvadino „dideliu ir šlykščiu.
Kai Linas Kunigėlis kadaise per rungtynes pasiuntė turnyro organizatorius „užsikrušti“ nebuvo nė lašo dabartinės isterijos, nors etikos standartai buvo tie patys. Mat nebuvo paliesti ideologiniai įvairovės standartai: nei rasinės, nei seksualinės mažumos neužkabintos.
Tiškevičius galėjo pasakyti bet ką neetiško, kad neliestų mažumų grupių, ir tai neturėtų jokio atgarsio ir pasekmių. Bet pasakė, tad triukšmas. Čia nėra nieko bendra su etika, viskas bendra su leftistine ideologija ir cancel kultūra.
– cancel kultūra tapo globali ir šis atvejis yra geras vietinis pavyzdys, kaip ji veikia sporte. Visi atsiprašinėjimai už komentarą ir suspendavimai skirti ne vidaus, o užsienio rinkai, bijant galimų tarptautinių lygų ar sporto kanalų reakcijų. Visi supranta, kad Lietuvos rinkoje čia nėra jokio skandalo. Užtenka paskaityti krepšinio portalų komentarus: žmonės juokiasi, o ne piktinasi.
Tačiau pasmerkimas gali ateiti iš išorės. Jeigu lyga „nenucancelins“ darbuotojo, gali būti „nucancelinta“ pati lyga. Tad dėl visa ko, apsidraudžiama, kad mes čia tikrai ne rasistai. Mechanizmas veikia tobulai, net negali labai pykti ant vietinių darbdavių, jie tik bailūs, prisitaikantys, o pagal verslo logiką ir visiškai pagrįstai nuo galimų nuostolių besisaugantys vidurinės grandies žaidėjai globalioje cancel grandinėje. Nieko asmeniška.
Kažkada girdėjau vienos liberalios partijos vadovą gyvai atsiprašinėjant partietės, kad, deja, teks viešumoje pasmerkti jos rasistinius komentarus, nors ji juk žinanti, kad jis taip negalvojantis ir jos nesmerkiantis. Čia tas pats žaidimas.
JAV panašiai pasakyti niekas seniai nebedrįstų, ten su ideologine cenzūra sporte nueita daug toliau.
– JAV panašiai pasakyti niekas seniai nebedrįstų, ten su ideologine cenzūra sporte nueita daug toliau. Idealus pavyzdys būtų 2020 metais iš pareigų atleistas tos pačios dabartinės Sakramento „Kings“ komandos, kurioje žaidžia Greeno sutryptasis Sabonis, rungtynių pranešėjo baltaodžio Granto Napearo atleidimas iš darbo už tai, kad šis Black lives matter riaušių fone socialiniame tinkle parašė, kad visos gyvybes svarbios (all lives matter). Logiškai nepriekaištingas ir ne užginčijamas teiginys ideologiškai buvo per skaudus ir žeidžiantis juodaodžių jausmus.
Beje, internetas pilnas įrašų apie tai, kaip juodaodžiai JAV gatvėse reaguoja į žodžius „visų gyvybės svarbios“. Jiems tikrai svarbios ne visos. Napearas buvo atleistas, nors tikrai buvo savo darbo ikona, garsėjo keliomis savo išrastomis frazėmis, kurias, nežinodami jo vardo, bet paauglystėje žiūrėdami gražiausių epizodų filmus, ne kartą girdėjo ir Lietuvos krepšinio gerbėjai.
Tačiau rasizmas JAV jau yra netgi neiškelti juodųjų gyvybių aukščiau už baltųjų, o pašalinimas už tai, kitaip nei dažniausiai būna Lietuvoje, niekuo nedangstomas ir neslapstomas. Atleistas už neteisingas pažiūras. Lietuva dar ne JAV, Tiškevičiui taip blogai nebus, galima nedramatizuoti. Bet pamatyti cenzūros atėjimo ženklus, kai šie pasirodo, tiesiog būtinai reikia.
Negaliu neatkreipti dėmesio, kad šis ir daug kitų ideologinės cenzūros ir cancel culture raiškos pavyzdžių ir principinė šio reiškinio analizė yra pateikta mano verstoje ir ką tik išleistoje Beno Shapiro knygoje „Autoritarinis momentas“ apie cenzūros sistemos įsigalėjimą JAV visuomenėje. Tikrai labai lengva, įdomi ir aktuali knyga susigaudymui, kas čia vyksta. Kviečiu įsigyti visuose knygynuose.
