Europos Komisijos (toliau EK) pareigūnai nesiliauja puolę Lenkiją už tai, kad…ji laikosi Europos Sąjungą (toliau ES) sukūrusių pamatinių nuostatų. Ir tik aklas gali nematyti, kad viena pagrindinių priežasčių – Lenkija puolama, nes ji nepuoselėja LGBT ideologijos. Beje, puolimas vyksta, kaip jau tapo įprasta kairuoliams liberalams, nesibodint meluoti, kad Lenkijos valdantieji nori išstoti iš Bendrijos.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, remdamasis savo šalies Konstituciją, tiesiog išaiškino ribas, kur ES teisė neturi viršenybės. Bet šalia to yra ir kitų pavojų. Kai valstybės stojo į ES, jos sutiko kai kuriose srityse apriboti savo suverenias teises, kad iš esmės bendros rinkos, darbo jėgos judėjimo srityse sprendimai bus priimami visų ES narių kartu. Tokių sričių nėra daug, ir tikrai tarp jų nepapuola kultūra, švietimas ar socialinė politika.
Taip sutarusios visos ES narės pasirašė Lisabonos sutartį. Pagal ją svarbiausi sprendimai priimami šalių vadovų susirinkime, o tam dažniausiai reikia bendro sutarimo.
EK paskirtis yra tuos sprendimus įgyvendinanti, o Europos Parlamentas yra svarbi, bet iš esmės patariamoji institucija.
Prieš keletą metų matant, kad gyvenimas nestovi vietoje, ir atsiranda naujų, anksčiau neaptartų, sričių, buvo sugalvota patobulinti ES valdymą ir priimti Europos Konstituciją. Vyko daug diskusijų, jose labai aktyvūs buvo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Lietuva, kaip „pionierė”, pirmoji naujajai Europos Konstitucijai pritarė, bet tada Prancūzijos ir Olandijos žmonės referendumu ją atmetė!
Taigi, čia niekas nepasikeitė, liko sena tvarka, patinka kam ar ne. Tačiau ES komisarai su tuo, matyt, nesusitaikė, ir siekė palaipsniui plėsti savo galias nacionalinių valstybių sąskaita. Viena iš viso to pasekmių – „Breksitas”.
Britams nepatiko EK kišimasis į jai nepriklausančias sritis, ir tai jie pasakė referendume. Tai buvo didelis smūgis Bendrijai. Reikėtų padaryti išvadas, bet arogancijos nestokojantieji „komisarai“, matyt, to nepadarė. Jie ir toliau, ko gero, nori daugiau valdžios sukoncentruoti savo rankose.
Aišku, jiems talkina visa propagandinė genderistinė žiniasklaida, kuri atsisakė ES sukūrusių krikščioniškų vertybių, ir jas padarė pagrindiniu savo taikiniu. EK, atrodo, siekia įteisinti ES institucijų sprendimų viršenybę Lisabonos sutartyje neaptartoms sritims – o jų vis daugėja. Paradoksalu, šiam pasirinktam keliui entuziastingai pritaria Prancūzijos vadovai, nesugebėję savo laiku net savo žmonių įtikinti balsavime dėl naujos Europos Konstitucijos.
Tačiau eidami tuo keliu, savo nacionalinės valstybės galias sumažinsime iki minimumo, kitaip tariant, artėsime prie Sovietų Sąjungos. Lenkai ir vengrai dar atsimena sovietmečio „grožybes”, o ar atsimena jas Lietuva?
Ačiū Dievui, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas išdrįso pasipriešinti tokia tendencijai. Lenkai gerbia savo istoriją ir nepriklausomybę. Laukia rimtos diskusijos. Mes neturėtume likti nuošalyje.