„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.” (LR Konstitucija, I sk, 3 st). Lemiamas momentas šiuo atveju – „konstitucinę santvarką”. Ne, nepasakyta, kad į ją kėsintis galima tik iš išorės ar iš apačios.
Kokiu būdu į ją kėsinamasi? Na, pavyzdžiui, II skyriaus 21 straipsnis sako, kad „Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai”; 22 straipsnis – kad „Informacija apie privatų asmens gyvenimą (čia įeina ir info apie sveikatos būklę, t.y. ir apie covid positive) gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą”; 29 straipsnis – kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” (t.y. nesutinkantys skiepytis būtų varžomi įsitikinimų/ pažiūrų pagrindu, o tada dar ir socialinės padėties, kurią specialiai jiems toks varžymas sukurtų)”; o 32 straipsnis numato, kad „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje” (t.y. šį punktą pažeidžia karantino ribojimai, nes ne, neįrodyta kad būtina).
Siūlomas skiepų pasas yra atviras ir tiesioginis kėsinimasis padaryti ne mažiau nei demontuoti konstitucinę santvarką.
Taigi, jau karantino politika pasidarbavo šioje srityje, bet siūlomas skiepų pasas yra atviras ir tiesioginis kėsinimasis padaryti ne mažiau nei demontuoti konstitucinę santvarką. Savo ruožtu, pasak pačios šios konstitucinės santvarkos, bet kuri valdžia, raginanti tai padaryti, yra nebelegitimi ir tiek nacija apskritai, tiek pilietis atskirai turi teisę ir pareigą priešintis.
O dabar prisiminkime seną (ne tokį ir seną) luomų pasaulį, kur būta kategorijos „prie žemės pririšti valstiečiai” – tokie, kur be savo šeimininko leidimo negali išvykti iš apibrėžtos teritorijos, ir šiaip daug ko negali. Kaip, hipotetiškai, būtų įmanoma vėl atkurti kažką panašaus – refeodalizuoti visuomenę? Pavyzdžiui, kažkaip taip.
