Šiluva – tai vieta, kuri laužo visus mažo miestelio standartus Lietuvos kontekste. Šiluvos šventovė – ribas trinanti tarp vietovių, tarp šalių, savyje gausiai talpinanti unikalių kultūrinių inkliuzų. Paveikta stebuklo – XVII a. pradžioje įvykusio Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šiluva tapo nesustojančios kūrybos bei kūrybinio potencialo sklaidos vieta. Todėl čia stūkso viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių bazilikų – it baroko perlas inkrustuotas urbanistiniame audinyje.
Kuriant bazilikos interjerą nesileista į kompromisus – vieninga Jėzuitų Tomo Podgaiskio skulptūrų kompozicija leidžia ne tik akims panirti į įspūdingą vaizdą, tačiau tai dar viena – menine ikonografijos kalba prabylanti į žiūrovą.
Ypatinga vieta pasaulyje – tai vieta, paliesta Apsireiškimo – Apsireiškimo koplyčia, kuri XX a. pr. projektuota genialaus architekto, menininko Antano Vivulskio. Jo nutrūkusi kūrybinė styga gali būti prilyginta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniu – mirusiam anksti, todėl iki galo nespėjusiam atsiskleisti. Tačiau modernizmo vizija ir realybė – viena pirmųjų pasiekė būtent mažą miestelį – Šiluvą, kurioje iškilo koplyčia.
Apie tai, kas slypi už Didžiojo Altoriaus, kuo įspūdinga Šiluvos vieta ne tik dvasine, tačiau ir kultūrine prasme, kokius neįtikėtinus kūrinius gali inspiruoti tikėjimo ir kūrybos dermė kviečiame bent trumpam patirti ekskursijoje/paskaitoje su KTU dr. Kastyčiu Rudoku.
