Šis plačiai ką tik pasibaigusios Paryžiaus olimpiados metu diskutuojamas klausimas apie Alžyro boksininkę turi simbolinę reikšmę. Khelif atrodo kaip vyras, o pasirodžius žiniai apie jos laimėjimą prieš italų boksininkę, daugelis galvojo, kad ji yra transmoteris – tai yra vyras, laikantis save moterimi. Tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje didžioji visuomenės dalis transmoterų varžymąsi su moterimis įvairiose sporto rungtyse laiko neteisingu.
Kad tokiais atvejais yra pažeidžiamos moterų teisės, jau keletą metų kalbama JAV ir kitose Vakarų šalyse. Merginos tokioms transmoterims pralaimi lengvojoje atletikoje, plaukime, dviračių sporte – o taip pat ir kovos menuose. Pavyzdžiui, daug kalbama apie save moterimi laikančio Fallon Fox pergalės prieš moteris dažniausiai jau pirmame kovos raunde. Prieš transmoterų dalyvavimą moterų sporte yra pasisakiusios ir tokios įžymios feministės kaip Hario Poterio autorė J. K. Rowling ir Sussex‘o Universiteto profesorė Kathleen Stock.
Jei tikrai Imane Khelif būtų transmoteris, pasipiktinimas jos pergale būtų suprantamas. Tačiau neužilgo po šio bokso mačo Tarptautinis olimpinio komiteto prezidentas pareiškė, kad Khelil yra moteris nuo pat gimimo. Rusijos paveikiama Tarptautinė bokso federacija teigė 2022 ir 2023 metais nustačiusi, jog Imane Khelif, o taip pat Taivanio boksininkė Lin Yu-Tin turi XY, t.y. vyrams būdingas chromosomas bei aukštesnį nei moterys testosterono lygį. Šį organizmo savybė suteikia pranašumą prieš moteris, ir todėl varžytis su jomis jai buvo uždrausta. Tad kaip gi čia yra? Ar galima tikėti Tarptautinės bokso federacijos teiginiais? O jei galima, tai ar moteris gali turėti XY chromosomas?
Atsakymas į ši klausimą yra toks: moteris gali turėti XY chromosomas, jei ji kenčia nuo tam tikros „seksualinio vystymosi sutrikimo“ („Disorder of Sexual Development“) formos, vadinamos „nejautrumo androgenams sindromu“ (androgenai yra vyriškumą įtakojantys hormonai, kurių svarbiausias yra testosteronas). Tokiu atveju dėl genetinio sutrikimo kūno ląstelės nereaguoja į testosteroną ir XY chromosomas turintis kūdikis vystosi kaip mergaitė. Jos gimties (lyties) organai atrodo moteriški (yra makštis, varpa neegzistuoja, nors ją kiek primena padidėjęs klitoris), o paauglystės metais išsivysto krūtys ir kiti moters kūno bruožai. Tačiau taip pat paaiškėja, kad nėra menstruacijų, o ištyrus nerandamos ir kiaušidės. Mūsų dienomis kylant abejonių dėl gimties organų išvaizdos, kūdikiui gimus šis sindromas dažniausiai nustatomas iškart. Sunkiau pasakyti apie situaciją Alžyre prieš du dešimtmečius.
Kodėl Alžyro boksininkė atrodo kaip vyras? Vyriška išvaizda šio Nejautrumo androgenams sindromo paliestiems asmenims yra būdinga tuo atveju, kada nejautrumas yra ne pilnas, o dalinis. Kaip ir pilno nejautrumo androgenams atveju, kūdikis turi moteriškus išorinius gimties organus, tačiau kadangi kūno ląstelės dalinai reaguoja į testosteroną, pastarojo poveikyje tokia mergaitė ir vėliau moteris atrodo kaip vyras. Ji gali turėti ir aukštesnį testosterono koncentracijos lygį negu moterys – tad ir pranašesnė įvairiose sporto rungtyse. Testosteroną tiek pilno, tiek dalinio nejautrumo androgenams atveju gamina šių asmenų kūne esančios sėklidės. Jos išoriškai nėra matomos, kadangi intrauterininio vystymosi eigoje nenusileidžia žemyn, tačiau lieka pilvo ertmėje arba kirkšnyje.
Klausimas ar gali žmogus, turintis XY chromosomas laikyti save moterimi iš esmės yra nekorektiškas. Pilno nejautrumo androgenams paliestos moterys dažniausiai nekvestionuoja savo moteriškos tapatybės ir nenori keisti gimties į vyrišką. To daryti nenori, kaip pažymima amerikiečių diagnostiniame žinyne DSM 5, ne tik turintys nejautrumo androgenams, bet ir kitas seksualinio vystymosi sutrikimo formas išgyvenantys žmonės (pvz. Kleinefelterio, Turnerio sindromus, Įgimtą antinksčių hiperplaziją etc.) Tuo tarpu didžioji dauguma transgender asmenų, dabar pas mus vadinamų translyčiais, skirtingai nuo patiriančių seksualinio vystymosi sutrikimą, yra fiziškai sveiki vyrai arba moterys.
Tiesa, tam tikrų klausimų dėl Imane Khelif varžymosi su moterimis išlieka. Dėl sėklidžių veiklos testosterono lygis jos organizme gali būti panašus į tą, kuris yra būdingas vyrams. Tačiau laikyti jos vyru nėra galima, ir klausimas, kokia testosterono koncentracija yra leistina moterų sportininkių organizme tenka sporto organizacijų kompetencijai. Jis nėra paprastas, kadangi yra ir kitų seksualinio vystymosi sutrikimų – kaip, pavyzdžiui, įgimta antinksčių hiperplazija – kurių metu mergaitės turi aukštesnį testosterono lygį.
Beje, Tarptautinis olimpinis komitetas padarė žingsnį, kurio rezultate transmoterys – t.y vyrai, galvojantys, jog jie yra moterys – olimpiadoje varžytis su moterimis negali. Komitetas šiuo klausimu suteikė sprendimo teisę tarptautinėms įvairių sporto šakų organizacijoms: lengvosios atletikos, plaukimo. Visos jos pasisakė prieš „transmoterų“ varžymąsi su moterimis. Tai reiškia, kad Tarptautinis olimpinis komitetas apgynė moterų teises. Tad Paryžiaus olimpiadoje matome požiūrių išsiskyrimą: nors olimpiados organizatoriai atidarymo ceremonijoje propagavo „nebinarinės“ bei kitokias seksualines tapatybes, sporto valdžia vyrams varžytis su moterimis neleido.
Į LRT aktualijų studiją praeitą savaitę buvo pakviesti tie pasipiktinę moterų teisių pažeidimu pašnekovai, kurie iš pradžių galvojo, jog Imane Khelif yra „transmoteris.“ Jie buvo sugėdinti dėl patikėjimo šia melagiena. Melagiena buvo skleidžiama Rusijos įtakojamos Tarptautinės bokso federacijos, tad buvo keliamas klausimas, kaip jie ir kiti žinomi žmonės buvo tokie naivūs. Kaip žinia, Rusija aršiai pasisako prieš transgender teises ir vaizduojasi esanti pasaulio moralės gelbėtoja. Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas. Rusija nesukuria, tačiau tik naudojasi Vakarų susiskaldymu šioje srityje. Vargu ar moterų teisių atstovės J.K. Rowling, K. Stock, seksologė Debra Soh ir kitos ginančios tiesą, kad žmogaus gimtį nulemia ne jo nuomonė, bet biologija, yra rusų propagandos aukos. Arba tokios yra tos homoseksualios orientacijos moterys, kurios nesutinka seksualiai santykiauti su vyriškas genitalijas išsaugojusiomis „transmoterimis“, kurios mano dabar tapusios lesbietėmis. Tačiau klausant laidą susidarė įspūdis – labai prašau atleisti, jei klystu – kad aštri kritika pasisakiusiems už moterų teises buvo skiriama ne tiek dėl to, kad jie patikėjo, jog Imane Khelif yra „transmoteris“, tačiau labiausiai todėl, kad jie pasisakė prieš „įvairovę“.
Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas.
Juk olimpiados atidaryme triumfavo DEI – „dievų“ ideologija (akronimas DEI anglų kalboje aiškinamas kaip „diversity, equity, inclusion“ – „įvairovė, lygybė, įtraukumas“, o lotyniškai, kaip žinia – „dievai“). Bakchas ir panašūs taip lėbavo prie Paskutinės vakarienės stalo, kad net Friedrichas Nietsche, niekinęs racionaliąją Vakarų tradicijos dalį ir apdainavęs bakchanalijų didybę, matyt, vartėsi karste iš džiaugsmo. Sporto federacijoms tyliai neleidus olimpiadoje transmoterims varžytis su moterimis, nors kai ką mėginta priskirti „įvairovės“ kategorijai. Pavyzdžiui, amerikiečių bėgikę Nikki Hiltz, kuri skelbiasi esanti „nebinarinė“ ir „transgender“. Geriau pagalvojus, šios dvi sąvokos viena kitai prieštarauja, o bent jau iš to, ką galima sužinoti, Nikki Hiltz yra homoseksualios orientacijos moteris. „Tik“…
„Aktualijų“ laidoje buvo ir kitų įdomių dalykų. Biomokslų specialistas paaiškino, jog XY chromosomos dar nereiškia, kad žmogus turi būti vyras. Mat jei genas, nulemiantis gimtį, iš Y chromosomos sudėtingų biologinių procesų metu pereina į X chromosomą, kūdikis motinos įsčiose vystosi kaip mergaitė. Tad laidoje iškilo klausimas, kad gal ir joje dalyvaujančios moterys turi XY chromosomas? Į tai mokslininkas atsakė, kad visko gali būti. Įspūdinga žinia! Vadinasi tie, kurie rėmėsi genetika kaip paskutiniu argumentu, kad ne žmogaus savijauta, o biologija nulemia jo arba jos gimtį, klysta! Genai nelabai ką nulemia, ir triumfuoja „įvairovė“ – moterys, turinčios XX chromosomas, kitos – XY chromosomas, vyrai, turintys XX chromosomas…
Mitas, kad „gimtis (lytis) yra spektras“ – t.y. kad yra daugybė žmonių, kurie yra nei vyrai, nei moterys, arba ir vyrai, ir moterys, arba „nebinariniai“ etc. – jau yra paveikęs ir dalies mokslininkų pažiūras. Tokia pažiūra yra gender ideologijos svajonė: gimtis, kaip sako šios ideologijos grandė Judith Butler, yra tapsmas ar niekada nesustabarėjanti transformacija. Šią idėją mėginama įrodyti ir pasitelkiant žinias apie intersex asmenis. Mokslinis jų būklę aprašantis terminas yra mūsų aukščiau paminėtas „seksualinio vystymosi sutrikimas“. Dalis šių sutrikimų, tai tiesa, apima net tas būkles, kuriose XY chromosomos nenulemia vyriškumo. Tačiau ideologijos teiginiai nepamini dviejų problemų: viena jų yra tokia, kad šios būklės yra rimti sveikatos sutrikimai, kurie reikalingi gydymo hormonais arba chirurginėmis operacijomis (pavyzdžiui, iš XY moterims reikalinga pašalinti nenusileidžiusias sėklides, kurios yra linkusios suvėžėti); antroji – tokios būklės yra ypatingai retos, nes 99.98 procentai žmonių seksualinio vystymosi sutrikimų nėra paliesti. Tad Lietuvos ir kitų šalių damos (atleiskite už tokį „seksistinį“ terminą…) gali nusiraminti (o gal kai kas nuliūsti?…): išskyrus labai retomis ligomis sergančiąsias, jų 23-oji chromosomų pora yra XX. Biologija ideologijos puolimą atlaiko. Net jei Imane Khelif nėra„trans“moteris.
