Savivaldos rinkimai Lietuvoje vertinami per labai praktinę prizmę: kelių būklė, darželių trūkumas, viešasis transportas ar komunalinių paslaugų kokybė. Tačiau šį kartą šalia kasdienių savivaldos klausimų atsiveria ir kur kas platesnė vertybinė dimensija.
Vis garsiau kalbama apie galimybę inicijuoti referendumą dėl aiškesnio šeimos sampratos apibrėžimo. Savivaldos rinkimai gali tapti politiniu momentu, kai visuomenė ne tik išrenka vietos valdžią, bet ir išreiškia valią dėl vieno svarbiausių valstybės pamatų – šeimos.
Pastaraisiais metais šeimos samprata tapo nuolatinių diskusijų objektu. Konstitucijoje parašyta, kad šeima sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu. Tačiau teisinėje ir politinėje praktikoje atsiranda vis daugiau interpretacijų, kurios mėgina šią šeimos sampratą išplėsti ar pakeisti. Dėl to susiformavo politinė migla: skirtingos institucijos skirtingai aiškina tą patį konstitucinį principą.
Tokioje situacijoje politinė atsakomybė turėtų reikšti ne interpretacijų gausinimą, bet aiškumo atkūrimą. Demokratinė valstybė remiasi ne tik teisinėmis procedūromis, bet ir visuomenės pasitikėjimu, kur pamatinės sąvokos nėra nuolat perrašomos pagal momentinę politinę konjunktūrą.
Diskusijos apie šeimos sampratą dažnai pateikiamos kaip kultūrinio konflikto dalis. Tačiau svarbiausias aspektas valstybei yra ne konfliktas, o aiškumas. Valstybės stabilumas priklauso nuo to, ar pagrindinės sąvokos yra suprantamos vienodai.
Demokratinė valstybė remiasi ne tik teisinėmis procedūromis, bet ir visuomenės pasitikėjimu, kur pamatinės sąvokos nėra nuolat perrašomos pagal momentinę politinę konjunktūrą.
Būtent čia svarbi tampa referendumo idėja. Referendumas nėra vien rinkiminės mobilizacijos priemonė. Tai vienas iš esminių demokratijos mechanizmų, leidžiančių piliečiams tiesiogiai spręsti valstybės kryptį.
Jeigu visuomenėje kyla ilgalaikiai nesutarimai dėl tokios fundamentinės kategorijos kaip šeima, natūralu, kad galutinį žodį šitam ginče gali tarti tik tai, kas yra aukščiau bet kokio teismo, Seimo ar Konstiticijos – pati tauta.
Referendumas galėtų ne tik įtvirtinti aiškesnį teisinį apibrėžimą, bet ir sumažinti politinę įtampą, kurią ši tema kelia jau ne vienerius metus.
Savivaldos rinkimai šiuo atveju tampa ne tik vietos valdžios formavimo momentu, bet ir signalu nacionalinei politikai. Kandidatai ir politinės jėgos neišvengiamai turės atsakyti į klausimą: kokią šeimos sampratą jie palaiko.
Tai suteikia rinkėjams galimybę vertinti politikus ne tik pagal administracinius gebėjimus, bet ir pagal jų vertybines nuostatas.
Šis referendumas bus ir testas visoms šeimą gynusioms organizacijoms. Visi, kurie pritaria vyro ir moters santuoka grįstam šeimos apibrėžimui, agitavo, piketavo, balsavo, rinkosi į šeimų maršą ar gynė šeimą kitomis formomis dabar turės progą įrodyti, kaip labai jie pasiryžę apginti šią sampratą.
Šis referendumas išties lemtinga akimirka, kviečianti dėti visus skirtumus į šalį ir susivienyti ne partiniu – rinkiminiu principu, o pagaliau apginant šeimą.
Referendumo surengime slypi ir tam tikra rizika. Referendumui pralaimėjus arba neatėjus pakankamai rinkėjų (50 proc.) šeimos sampratą perrašyti siekiantys galės teigti, kad štai, pažiūrėkit, kokie tie šeimos gynėjai pasyvus arba nevieningi. Jei referendumas neduos aiškaus signalo, liberalioji pusė naudosis tuo, pabrėždama, kad lietuvių tautai šeimos samprata yra tiesiog neįdomus klausimėlis, kurį reikia palikti nuspręsti išskirtinai Seimui, o dar geriau – teismams.
Artėjantys savivaldos rinkimai bus daugiau nei administracinis procesas. Tai gali būti svarbus mūšis, sustabdant dešimtmečius vykstantį liberalų bandymą keisti šeimos sampratą. Ir politinės brandos egzaminu visiems šeimos gynėjams.
