Per pasaulį ritasi nauja politinių reikalavimų banga. Šįkart ji nutaikyta į biurokratiją ir „valstybinį aparatą“. Nuo Argentinos iki JAV ar Lietuvos, verslo ir visuomenės atstovai skundžiasi neefektyviu, pernelyg išpūstu valstybiniu sektoriumi. Biurokratizmu, kuris žlugdo verslą ir neatliepia mokesčių mokėtojų lūkesčių.
Bene daugiausiai dėmesio šia tema sulaukta po rinkimų JAV, kuomet į politinį olimpą vėl įkopęs Donaldas Trumpas pažadėjo iš esmės imtis vadinamojo „deep stato“ (giluminės valstybės) ir išpūsto biurokratinio aparato.
Deep stat‘u įvardijamas įtakingas JAV administracijos funkcionierių sluoksnis, turintis įtakos išrinktiems politikams, o neretai ir nulemiantis politinę eigą, nepaisant rinkėjų valios. Savo rinkiminės kampanijos metu, būtent šį biurokratijos sluoksnį D. Trumpas įvardijo kaip pagrindinį trukdį, neleidusį jam realizuoti visų savo planų praeitos kadencijos metu ir klastojusį rinkimus 2020 m. Todėl šiemet vėl siekdamas posto Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas iš principo žadėjo nušalinti visus jam trukdančius politikos funkcionierius.
Dar daugiau, savo rinkiminės kampanijos metu respublikonų kandidatas aršiai kritikavo demokratų valdymo metu išsipūtusį valstybės aparatą, kuris ne padėdavo spręsti verslo ar paprastų gyventojų bėdas, tačiau jas dar labiau apsunkino.
Kad tokie teiginiai nėra laužti iš piršto galime įsitikinti pažvelgę į demokratų dominuojamas JAV valstijas. Štai demokratų eilę kadencijų valdomoje Kalifornijoje per paskutinius dvejus su puse metų 96,5 procento naujai sukurtų darbo vietų buvo valstybės tarnautojai. Nenuostabu, kad argumentavimas apie sparčiai iš mokesčių mokėtojų kišenės besipučiantį valstybės aparatą tapo svaria korta Trumpo rankose. Kaip ir faktas, jog tokiose valstijose itin sunku laimėti kandidatui, kuris nėra iš valstiją valdančios partijos. Kaip laimėti valstijoje kur dauguma visų naujai kuriamų darbų yra valdiški?
Toks kandidato į prezidentus požiūris netruko sulaukti ir žymių JAV verslininkų dėmesio ir paramos. Dar pernai socialinį tinklą „Twitter“ įsigijęs vienas turtingiausių pasaulio žmonių Elonas Muskas, socialinės platformos darbuotojų skaičių sumažino daugiau nei keturgubai (nuo 8 iki 1,5 tūkst darbuotojų), motyvuodamas, jog daugybė įmonės darbuotojų nekuria jokios pridėtinės vertės „Twitter“.
Su biurokratiją žadėjusį kovoti Donaldą Trumpą oficialiai rėmęs Elonas Muskas netruko sulaukti ir Donaldo Trumpo paskyrimo į naują pareigybę – vyriausybės efektyvinimo departamentą (Department of Government Efficiency, DOGE). Jo vadovais tapęs „Tesla“ milijardierius bei kitas respublikonų partijos atstovas Vivekas Ramaswamis pažadėjo gerokai mažinti biudžetinį finansavimą, taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir mažinti reguliavimų bei popierizmo kiekį, trukdantį verslui.
Pavyzdys jau yra
Verta paminėti, kad karo paskelbimas biurokratizmui ir valstybės aparato išlaidoms nėra naujas. Pernai Argentinos prezidentu tapęs Javier Milei įkūrė „Biurokratijos ir reguliavimų mažinimo ministeriją“. Karpyti biurokratų išlaidas išrinktasis prezidentas žadėjo itin ekstravagantiškai – politinių mitingų metu ant scenos pasirodydamas su užvestu benzininiu pjūklu.
Praėjus pirmiems valdymo metams Argentinos prezidentas džiaugėsi, kad naujai įkurta ministerija panaikina nuo 1 iki 5 reguliavimų per dieną, taip lengvindama sąlygas verslui ir užtikrindama kokybiškesnį bei greitesnį valstybinių institucijų darbą.
Taip pat savo interviu Lexo Fridmano laidoje, J. Milei pabrėžė, kad ši reforma ne tik padėjo efektyvinti ministerijų darbą. Nereikalingos ministerijos apskritai buvo uždarytos. Viena tokių panaikintų ministerijų – Argentinos moterų ministerija, anksčiau besirūpinusi lyčių lygybės ir smurto prieš moteris klausimais.
Kokį kelią rinksis Lietuva?
Lietuvoje naujoji socialdemokratų vyriausybė jokių panašių reformų kaip JAV ar Argentina nežada, tačiau tam tikro atgarsio apie neefektyvų ministerijų darbą sulaukė verslininko Arvydo Paukščio įmonės „Teltonika“ istorija.
Pasak verslininko, Ingridos Šimonytės vyriausybės pažadai padėti naująsias technologijas vystančiam verslui liko neįgyvendinti, o vadinamieji „žalieji koridoriai“, stengiantis pagreitintu būdu rasti sprendimus ar išduoti leidimus tokių įmonių plėtrai ir liko tik politikų kalbomis. Kritikos strėlių gavę nueinantys ir būsimi valdantieji strimgalviais puolė taisyti situaciją bei žadėjo imtis pokyčių.
Panašu, kad „Teltonikos” istorija pagarsino tai, kas skauda daugeliui, tik dar nėra išgirsta.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu žadėjo, kad nauji valdantieji audituos LRT biudžetą, taip pat gynybos ir energetikos sektorių projektus ir įsigijimus. Konservatorių ir liberalų vyriausybės metu tokie auditai buvo tabu.
Biurokratijos mažinimas ir nepagrįstų valstybės išlaidų karpymas tampa vis populiaresniu politikų pažadu vakarietiškose demokratijose. Lietuvoje šiuo metu netylant kalboms apie poreikį steigti naują Regionų ministeriją, būtų naudinga apsvarstyti ir Biurokratijos mažinimo ministerijos idėją.
Įtarimai milžinišku biudžetinių lėšų švaistymu vyrauja daugelyje šalių. Klausimas, kaip politikai į tai reaguoja – imdamiesi veiksmų ir reformų ar bandydami nutildyti jiems nepriimtinus balsus.
